Dirbant per karščius didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, gali sutrikti sveikata. Tad alinantis karštis verčia įmones, vykdančias lauko darbus, keisti darbo grafikus. Ryte dirbti pradedama anksčiau, daroma daugiau pertraukų, darbuotojai aprūpinami vandeniu.
UAB „Ukmergės paslauga“ tvarko miesto viešąsias erdves, vasarą daugiausia šienauja žolę. Jei įprastai aplinkos priežiūros darbai pradedami 7 val. ryto, tai per karščius dirbti pradedama 6 val.
Bendrovės direktorius Vytautas Masiukas sakė, kad dėl karščio pirmiausia visi darbuotojai aprūpinami vandeniu. Jis perkamas bendrovės sąskaita. „Visų pirma – daug vandens. Tai – pagrindinis dalykas. Toliau – daugiau poilsio. Klausiame darbuotojų, ar ne perkaito. Nestovime su laikrodžiu už nugaros, leidžiame dirbti savo tempu, jeigu pavargsta – pailsėti pavėsyje“, – kalbėjo V. Masiukas.
Teiraujantis, ar karštis turi įtakos technikai, direktorius sakė, kad bendrovės technika rūpesčių nekelia. „Mūsų technika ne tokia, kad ryte jai išvažiavus į darbą reikėtų rūpintis, ar vakare grįš į garažą. Parkas pakankamai atnaujintas. Yra naujos technikos, pirktos lizingu. Kita irgi techniškai tvarkinga. Šiais laikais ir techninė apžiūra atliekama rimtai“, – tikino jis.
Daugumą miesto viešųjų erdvių tvarkymo darbų atlieka pati įmonė. Jei žolė auga „net cypdama“ (labai sparčiai) ir mato, kad nespės, tada samdo ir subrangovus.
Daugiabučių namų teritorijas šienauja ir renovacijos priežiūrą vykdo UAB Ukmergės butų ūkis. Bendrovės direktorius Raimondas Baltaduonis sakė, kad karštis nors ir turi įtakos, bet labai stipriai grafiko koreguoti negali. Grafikas priklauso nuo darbų. Jei tai – šienavimas, kuris kelia triukšmą, šių darbų negalima pradėti anksčiau kaip 7 val. ryte ir baigti juos privalu iki 22 val. vakaro, nes yra ramybės metas. Tad reikšmingai ankstinti darbo laiko nėra galimybės.
„Svarbu, ne kada pradėsi, o kiek valandų dirbsi ir ką per tą laiką padarysi. Reikia žiūrėti ir žmonių gerovės. Stengiamės aštuonias darbo valandas per dieną ar keturiasdešimt darbo valandų per savaitę išdėlioti taip, kad darbininkai dirbtų pakankamai pailsėdami, kai yra kuo daugiau vėsos. Perkame vandenį, mineralinį vandenį atsigerti. Dažniau darome pertraukas“, – kalbėjo direktorius. Pasak jo, visi darbai atliekami ryte. Būtų galima dirbti ir vakare, tačiau atvėsta gana vėlai.
Karštis, pasirodo, labiausiai kliudo stogų remonto darbams, kuriuose naudojama lietlempė. „Tokius darbus deriname atlikti kitu laiku. Jei per karšta – atidedame“, – sakė R. Baltaduonis.
Dėl renovacijos darbų sakė, jei karštis ir koreguoja rangovų darbo grafikus, bendram darbų atlikimo terminui tai įtakos neturi.
Pasidomėjome, kaip nuo karščio saugomi miestiečiai, keliaujantys viešuoju transportu ir vairuotojai.
UAB Ukmergės autobusų parko direktorius Rimvydas Olšauskas informavo, kad mieste yra septyni maršrutai, kuriais vienu metu kursuoja aštuoni autobusai. Visi įmonės autobusai turi kondicionierius, kurie vėsina orą ne tik vairuotojo, bet ir keleivių dalyje.
Anot direktoriaus, pasitaiko, kad dėl intensyvaus naudojimo per karščius kondicionieriai sugenda. Tokiais atvejais stengiamasi juos kuo greičiau sutaisyti. Kadangi keleivius vežti tenka ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, maršrutinių autobusų vairuotojai dirba slenkančiu grafiku pamainomis, darbo dienos trukmė – nuo 8 iki 10 valandų.
Bendrovė Ukmergės autobusų parkas taip pat surenka ir išveža buitines atliekas. Direktorius sakė, kad per karščius šiuos darbus bendrovė pradeda kuo anksčiau – ir 6, ir 5:30 val. ryto, nes dieną dideli karščiai vargina. Būna, kad 5:30 val. mašina išvažiuoja į Vilnių priduoti atliekas.
Pasak R. Olšausko, kartais gyventojai piktinasi, jog atliekų surinkėjai atvažiuoja pernelyg anksti, prižadina. „Turėtų suprasti, kad rūpinamės jų gerove ir kad tai – sunkus fizinis darbas. Pasitaiko, kad konteinerį turi kelti du žmonės. Konteinerį reikia prikabinti, paskui vėl atkabinti. Trisdešimties laipsnių ir didesnė temperatūra yra pavojinga sveikatai“, – kalbėjo direktorius.
Rekomendacijos darbdaviams
Valstybinė darbo inspekcija ragina darbdavius įvertinti galimą riziką ir užtikrinti saugias darbo sąlygas per karščius.
Vienas iš pavojų – organizmo perkaitimas. Perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Uždaras patalpas rekomenduojama kondicionuoti, vėdinti. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių, kad oro srovė nepūstų tiesiai į juos. Gali būti taikomas ir natūralus, tai yra per stoglangius, langus, patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie, palikę darbo vietą, eitų atsivėsinti.
Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės jėgos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei +28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei +26 laipsnių Celsijaus.
Lauko sąlygomis dirbančių darbuotojų apranga turi būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams draudžiama dirbti išsirengus iki pusės ir, net karštymečiu, be šalmų. Darbus rekomenduojama organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, atsižvelgti, kad pavojingiausias dienos metas vasarą – nuo 11 iki 17 val.
Dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei +28 laipsniai Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8-ių valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
