Ukmergiškiai įprato vasarą kurį laiką pagyventi be karšto vandens. Jo nebūna tikrinant ir remontuojant šilumos ūkio įrenginius. Kai kuriems gyventojams pasiseka vandens sulaukti anksčiau nei planuota. Tačiau, kilus rūpesčių atliekant darbus, pakentėti gali tekti ir ilgiau.
Planiniai šilumos perdavimo tinklų vamzdynų profilaktikos ir katilinių remonto darbai pradėti gegužės pabaigoje. Skirtingu metu atitinkamuose mikrorajonuose kelias savaites nebūna tiekiamas karštas vanduo. Tačiau, anot UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriaus pavaduotojo Raimondo Kaselio, pavyksta viską sutvarkyti ir anksčiau.
„Katilines stabdom porai savaičių. Pirmadienį ryte sustabdom ir po dviejų savaičių paleidžiam irgi pirmadienį ryte. Jei darbai vyksta sklandžiai ir padarom anksčiau, tas laikas keliomis dienomis sutrumpėja: pradedam tiekti, pavyzdžiui, penktadienį“, – pasakojo jis.
Panašiai nutiko su neseniai po darbų paleista RK-3 katiline, „šildančia“ Pivonijos mikrorajoną: „Beveik sutapo su valstybine švente. Padirbėjom savaitgalį, padarėm hidraulinius bandymus, ir liepos 5 dieną, ketvirtadienį, jau buvo paleista. RK-1 katilinę Dukstynos mikrorajone irgi paleidom ne pirmadienį, o keliom dienom anksčiau – penktadienį.“
Tačiau tai nereiškia kokių nors naujovių šilumos ūkyje: „Planai nesikeičia – šiaip katilinės stabdomos dviem savaitėms. Kitaip neišeitų, nes, neveikiant vienai tą teritoriją aptarnaujančiai katilinei, galimybių tiekti šilumą iš kitų katilinių neturim. Ir taip stengiamės „grąžinti“ vandenį anksčiau, kad vartotojams būtų mažiau nepatogumų.“
RK-2 katilinė, aptarnaujanti centrą ir Pramonės mikrorajoną, stabdoma liepos 30 dieną. Rugpjūčio 12 dieną karštas vanduo jau turėtų būti, jeigu atliekant suplanuotus darbus nekils nenumatytų nesklandumų.
Būtų neįmanoma
Ukmergiškiai stebisi, kodėl kasmet vandens nebūna tiek laiko. Jų manymu, per ilgai.
„Mažesniuose rajonuose, kur yra po dvi, tris, keturias katilines, jeigu jos nesujungtos į vieną sistemą – žiedą, irgi stabdoma apie dviem savaitėms. Taip yra Tauragėje, kitur. Didesniuose miestuose – Panevėžyje, Vilniuje, Kaune – katilinės yra sujungtos, šilumos tiekimas sustabdomas iki savaitės. Atitinkamas namas karšto vandens neturi 3–5 dienas“, – aiškino pašnekovas.
Laikinai sustabdyti šilumos ūkio sistemas būtina, kad šilumininkai atliktų katilų apžiūras, profilaktinius ir kapitalinius įrenginių remontus, vamzdynų, šilumos punktų bandymus ir remontus, šilumos apskaitos prietaisų patikras.
Įmonė šildymo sezonui privalo parengti 21 šildymo katilą, išbandyti per 48 km šilumos vamzdynų bei metrologiškai patikrinti 300 šilumos skaitiklių. Pavaduotojo teigimu, norint užtikrinti saugų ir patikimą sistemų veikimą žiemą, per mažiau nei numatytas dvi savaites visko tinkamai atlikti neįmanoma.
Trūko ne vienoje vietoje
Ne visada išeina sklandžiai vykdyti darbus. Papildomų rūpesčių sukelia jų metu „išlendantys“ gedimai. Prireikia ir keisti vamzdynus, kurie, anot jo, bandymų „neatlaiko“.
„Užkeliam slėgius, kad surastume kiek įmanoma visus trūkius. Jų buvo Dukstynos mikrorajone. V. Kudirkos gatvėje dėl to keičiant ruožą keli namai be karšto vandens buvo likę dar savaitę – iš viso jo neturėjo tris savaites, – pasakojo R. Kaselis. – Dabar trūkis buvo Pivonijos mikrorajone: Linų gatvės kvartale trūko vamzdynai, nes buvo skylė. Seną trasos ruožą čia irgi pakeitėm. Trys namai šiomis dienomis neturėjo vandens.“
Keičia vamzdynus
Vamzdynai keičiami ir kitose vietose: „Neseniai baigti šilumos tiekimo tinklo atnaujinimo darbai Vytauto gatvėje iki ligoninės, tvarkyta link „Saulutės“ darželio. Norim dar šiemet spėti pakeisti ir Jaunimo gatvėje. Tačiau didžiausi darbai dabar daromi Šventupės gyvenvietėje: visiškai naujais keičiami 4 kilometrai vamzdynų.“
Centralizuoto šilumos tiekimo tinklo rekonstravimo darbus Šventupėje atlieka UAB „Alvora“ iš Vilniaus, jų vertė 676 995 Eur. Galimybe sutvarkyti vamzdynus pasinaudota, gavus lėšų iš Europos Sąjungos. Tikimasi darbus baigti iki šildymo sezono pradžios.
Šventupę „šildanti“ katilinė kūrenama ir dujomis, tačiau didžioji dalis šilumos čia gaminama naudojant biokurą.
Per milijoną
Gerinant šilumos tinklų būklę, siekiama dar daugiau į juos investuoti. Per 2017 m. investuota 719 tūkst. Eur, iš jų 300 tūkst. – įmonės pajėgomis. Planuojama 2018–2019 m. investuoti dar per milijoną eurų. Siekiama, kad iki 2023 m. atnaujintų tinklų dalis sudarytų ne mažiau kaip 80 proc.
Šie planai buvo pristatyti neseniai vykusiame seminare, skirtame pastatų administratoriams, šildymo sistemų prižiūrėtojams, kitiems suinteresuotiems asmenims. Apžvelgtas 2017–2018 m. šildymo sezonas, pateikta faktų ir skaičių.
„Ukmergės šiluma“ valdo 18 katilinių (pernai prijungtos 2 katilinės). Šilumos tinklų ilgis – 24,83 km (kadangi vamzdynai dvigubi – per 48 km), šilumą ir karštą vandenį įmonė tiekia 7 265 vartotojams, yra 9 381 karšto vandens skaitiklis. Šildoma 398 tūkst. kv. m Ukmergėje, Šventupėje ir Deltuvos miestelyje.
