Nors pats vidurvasaris, miško ir sodo gėrybių turguje palyginti nedaug. Užtat jų kaina beveik dvigubai didesnė nei pernai. Prekeiviai tikina, kad dėl to kalti orai: liūtys apsėmė uogienojus, o dėl karščių uogavimas tampa katorgišku darbu.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Ūkininkės Laimos Valuckienės prekyba šiandien – į pabaigą.
Trečiadienį Ukmergės turgavietėje prekystaliai nuo miško ir sodo gėrybių nelūžo. Uogų asortimentas pirkėjų taip pat įvairumu nestebino – juodieji serbentai, mėlynės, saujelė miško aviečių. Prekeiviai sako, kad miškuose ne aviečių metai – šiemet jų beveik nėra. Mėlynojai taip apsemti vandens, kad iki jų sunku nubristi net su guminiais batais.
Grybų sąrašas minimalus. Grybautojai sako, kad grybų „derlius“ šiemet vėluoja – nors jau vidurvasaris, aplinkiniuose miškuose dygsta tik voveraitės.
Baravykai ir raudonikiai vienu metu buvo iškišę galvas, bet ir tos dygo jau sukirmijusios. Šiuo metu jų augimo nėra.
Už litrą mėlynių pardavėjai prašė 8 litų. Pirkėjai, prisiminę, kad pernai tiek pat buvo galima nusipirkti už 5, uogų šluoti nuo prekystalių neskubėjo. Dauguma jų sakė dar palauksiantys – gal atpigs.
Surūgs ant krūmo
Ne pirmus metus turgavietėje uogomis prekiaujančiai Birutei „vasaros sezonas“ jau įsibėgėjo. Moteris tąryt atnešė parduoti kibirą mėlynių. Uogas rinko Širvintų rajone, Liukonių miške. Ji tikina, kad pirkėjai be reikalo laukia, kad šių uogų kaina nukris. Mėlynių kainą šiemet gerokai pakoregavo orai. „Pigiau tikrai neapsimoka. Pabandyk tokią karštą dieną kibirą uogų pririnkti“, – nesidera prekeivė. Moteris prognozuoja, kad jei tokia kaitra dar ilgiau laikysis, uogos tiesiog ant krūmelių surūgs.
Mėlynės mėgsta žemesnes vietas, o jos tokią lietingą vasarą kaip ši – neįbrendamos. Kartais į uogas tenka pasižiūrėti tik iš tolo – nė guminiai batai negelbsti. Moteris, prisidurianti prie pensijos už uogas gautą litą, pasibaigus mėlynių sezonui lauks spanguolių. „Šiemet aviečių nėra, net į avietyną nėra ko eiti“, – sako ji.
Laukia baravykų sezono
Tik pusės litro stiklainį aviečių pavyko priuogauti pusbroliams Tadui ir Laurynui. Už juos Šešuoliuose gyvenantys moksleiviai prašė 5 litų. Kur kas geriau jiems sekėsi grybauti – ant prekystalio puikavosi keletas krūvelių voveraičių. Vasaros atostogų metu paaugliai sakė nevengiantys dviračiais numinti į netoliese esantį mišką uogauti ir grybauti – ir pramoga, ir nauda. Uždirbtus pinigus „jaunieji verslininkai“ tikino taupysiantys.
Šešuoliuose gyvenantis Algis – taip pat nuolatinis miško lankytojas. Žmogus tikina visus jam žinomus raudonikynus ir baravykynus išmaišęs ir drąsiai galįs pasakyti, kad šie grybai kol kas nedygsta. „Per keletą valandų grybavimo radau tik du raudonikius. Ir tie sukirmiję“, – skundžiasi žmogus. Jis sako, kad ankstesniais metais liepos pabaigoje pilnais krepšiais baravykų ir raudonikių iš miško pareidavo. Užtat voveraičių tikrai užderėjo – už litrą jų pardavėjas prašė 7-8 litų priklausomai nuo grybukų dydžio.
Naujų rinkų Ukmergės turgavietėje ieško ir kaimyninių rajonų grybautojai. Anykštėnai Regina ir Adomas siūlė pirkėjams voveraičių po 12 litų už kilogramą. Jie sako, kad kol kas kitokių grybų sezonas ir kaimyninio rajono miškuose neprasidėjo. Pardavėjai tikina, kad į Ukmergę grybus vežti labiau apsimoka nei parduoti Anykščiuose: „Miestas didesnis ir turguje žmonių daugiau lankosi. Nors konkurencija nemaža – pas jus grybingų miškų taip pat yra.“
Juodųjų supirkėjai kratosi
Už juodųjų serbentų litrą prekeiviai prašė nuo 3 iki 4 litų. Už turgaus teritorijos, priešais vartus kibirėlį pasistačiusi moteris parduotų ir už du litus.
Deltuvos seniūnijoje gyvenanti ūkininkė Laima Valockienė sako, kad pusės hektaro serbentynas šiais laikais – tikras galvos skausmas. Vienintelė rinka – miesto turgavietė. „Pasisodinom prieš keletą metų, kai ūkininkai buvo skatinami užsiimti uogininkyste. Atseit, perspektyvi ūkio šaka. Net plėstis ketinome. Kam tų uogų dabar reikia? Pririnkti vargas, o supirkėjai siūlo centus“, – sako moteris.
