Lietuvoje neįprasti karščiai alina ne tik mūsų sveikatą. Nuo karščio suminkštėjusią kelio dangą minko sunkiasvoriai krovininiai automobiliai, žemės ūkio technika, palikdami juose vis gilesnes vėžes.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Per karščius suminkštėjus asfaltui, deformuojasi kelio danga.
Nors prakaitavimą laikome gyvų būtybių savybe – pasirodo, „prakaitu“ apsipilti gali ir keliai.
VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Ukmergės kelių tarnybos viršininkas Zigmantas Kupčinskas aiškina, kad keistas žodžių junginys „kelias prakaituoja“ – įprastas terminas iš kelininkų žodyno. Taip kelininkai vadina vidurdienio karštyje iš asfalto dangos prasiskverbusius bitumo arba, paprastai tariant, smalos lašelius.
Subėgusi į žemesnes vietas, kelio įlinkimus, smala net gali sudaryti klampias, slidžias balutes. Vairuotojai tokius kelio „siurprizus“ prilygina slidžiai žiemos kelių dangai ir teigia, jog asfalto sukibimo su ratais lygis tokiose vietose pavojingai silpnas.
Be to, asfalto danga nuo karščio gerokai apminkštėja. Suminkštėjusį asfaltą kaip tešlą minko automobilių ratai. Kelininkai tikina, kad giliausias „pėdas“ kelyje palieka sunkiasvoriai krovininiai automobiliai bei į regioninius kelius išriedanti žemės ūkio technika.
Jis paaiškino, kad oficialiai regioninių kelių būklė yra nustatoma ne iš akies – šalyje veikia eismo informacinė sistema. Ir mūsų rajono regioninių kelių šalikelėse yra įrengta keletas eismo informacinių stotelių. Jose specialia įranga stebima kelių būklė – nustatomas slidumo lygis, asfalto būklė, matuojama kelio dangos temperatūra.
Pastarosiomis dienomis kelio dangos termometrų stulpeliai dažniausiai apsistoja ties 50 laipsnių padala.
„Ir taip nei rajone, nei šalyje daugeliu kelių tikrai negalime pasigirti – jie laukia nesulaukia remonto dėl lėšų stokos. O sunkiasvorių automobilių, kitos technikos važinėjimas jais per karščius – tai tikrų tikriausias kelių pribaigimas“, – sako Z. Kupčinskas.
Teigia, kad tai yra respublikinio lygio problema – Lietuvos keliai jau seniai prašosi Vyriausybės sprendimo uždrausti per karščius jais dardėti sunkiasvoriams automobiliams.
Tokia tvarka galioja kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje. Čia krovininių sunkiasvorių automobilių judėjimas asfaltuotais keliais per vidurdienio karščius draudžiamas.
„Ir taip mūsų rajono kelių būklė nėra gera, o dar nuo važinėjimo sunkiosios technikos per karštį ir provėžos vis gilėja“, – sako pašnekovas.
Kelininkams blogiausiai mūsų rajone atrodo Molėtų ir Kėdainių keliai. Tikra rakštis jie ir vairuotojams.
Kelyje Ukmergė–Kėdainiai susidariusios 10 centimetrų gylio provėžos. Toks gylis jau yra priskiriamas prie labai didelio. „Negaliu pasakyti, ar jis pavojingas, ar ne. Be galvos važiuojant kiekvienas kelias pavojingas“, – kategoriškai vertinti vengė Z. Kupčinskas.
Siauras ir duobėtas kelias Ukmergė–Molėtai jau laukia remonto. „Ukmergės žiniose“ rašėme, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija atlieka parengiamąsias viešųjų pirkimų kelio rekonstrukcijai atlikti procedūras.
„Šio kelio remonto laukiame dešimtmetį. Tikimės, kad prastų kelio ruožų Ukmergės rajone sumažės“, – teigia pašnekovas.
Ir taip vasarą nemenką šilumos ir saulės spindulių dozę gaunantys kelininkai per svilinančius karščius dirba kone ekstremaliomis sąlygomis. Kokių priemonių imamasi šios problemos sumažinimui, kas daroma, kad darbo sąlygos nebūtų tokios sudėtingos?
Z. Kupčinskas sako, kad darbo sąlygos keliuose per karščius tikrai išskirtinės. Tačiau, pasak jo, yra būdų išvengti didžiausios kaitros.
„Juk ne prie konvejerio stovime, neskaičiuojam valandų ar minučių, kada ką turim padaryti. Kai karšta, darbininkai ilgiau ilsisi, kai kas anksčiau ryte padirba. Pasirūpiname, kad nuolat būtų vandens atsigerti“, – pasakojo pašnekovas.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ
