Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) verslo vadovų klubas kartu su žurnalu „IQ“ Ukmergėje surengė konferenciją „Nauji geopolitiniai iššūkiai regionams ir verslui“, kurioje diskutuota apie šiandienos aktualius įvykius ir jų galimas pasekmes.
Susirinkusiuosius sveikinęs VPPAR prezidentas Sigitas Leonavičius sakė, jog renkant konferencijos temą nesitikėta, kad ji vyks karo fone. Pažymėjo, kad dabar ypač svarbu skleisti teisingas žinias kaip atsvarą dezinformacijai.
Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas kalbėjo apie pagalbą Ukrainai, paramą mūsų miestams partneriams, pabėgėlių priėmimą ir kitus iššūkius, siekiant suvaldyti situaciją. Prie to didele dalimi prisideda verslas. „Verslas ir savivalda – kaip du susisiekiantys indai“, – apie bendradarbiavimą kalbėjo meras.
Atsakas į Rusijos karą
Koks yra Europos Sąjungos (ES) atsakas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje kalbėjo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Pokalbį moderavo žurnalistė, LRT laidų vedėja Živilė Kropaitė.
M.Vaščega pristatė ES sankcijas, kuo jos reikšmingos, kokį poveikį daro Rusijos bei jas taikančių šalių ekonomikai. Reikšmingais žingsniais laikoma Rusijos centrinio banko rezervų, sudarančių pusę šalies metinio biudžeto, įšaldymas, oro erdvės uždarymas, taip pat – ekonominėje veikloje dalyvaujančių ir karą remiančių rusų oligarchų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo išplėtimas nuo 23 iki kone 900 asmenų.
Konferencijos dieną kaip tik buvo tvirtinamas penktasis sankcijų paketas, kuriame numatytas iškastinių išteklių naudojimo reglamentavimas, Rusijos laivų įplaukimo į uostus draudimas bei kitos priemonės.
Sankcijomis taikomasi į finansų, ekonomikos, energetikos, technologijų sektorius. Tikimasi, kad jos bus efektyvios ilgalaikėje perspektyvoje.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas teigė, kad Lietuvos balsas tarp 27 ES šalių, kaip ir Lenkijos, yra girdimas, nes gyvename šalia Rusijos ir matome, kas vyksta. Kitos šalys tokios patirties neturi.
Pasakojo, kad viena opiausių temų – energetikos sritis, nes daugelis šalių, skirtingai nei Lietuva, dar neturi galimybių atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos. Anglies atsisakyti paprasčiau, naftos produktų – sudėtingiau, o sudėtingiausia – dujų, nes jos tiekiamos vamzdžiais. Tačiau manoma, kad per šiuos metus būtų įmanoma priklausomybę sumažinti dviem trečdaliais. To pasiekti galima diferencijuojant importą bei spartinant atsinaujinančių išteklių diegimą, energetinį efektyvumą. ES gegužės mėnesį pateiks planą, kuriame bus numatyta ir daugiau veiksmų, leidžiančių mažinti šalių energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tuomet ateityje būtų galima kalbėti ir apie visišką atsijungimą.
Kita tema – Lietuvos ir kitų šalių saugumas. NATO iki šiol laikyta gynybiniu ES skydu, tačiau dabar yra pavyzdžių, kai šalys, didina ar svarsto didinti savo gynybinius pajėgumus, kad į karinius veiksmus galėtų reaguoti pačios. Kadangi JAV prezidentai keičiasi, iš to kyla grėsmė nesulaukti pagalbos, todėl ES svarbu didinti savo gynybą, o ne vien remtis NATO. Planuojamos savo greitojo reagavimo pajėgos, investicijos į koordinuotą gynybos pramonę.
Šiuo metu šalys teikia Ukrainai ginkluotę, o ES kompensuoja kaštus.
Iššūkiai ekonomikai
Apie karo Ukrainoje ir kitus geopolitinius iššūkius Lietuvos ekonomikai kalbėjo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
Ji priminė, kad, iki prasidedant karui Ukrainoje, mūsų ekonomika patyrė ne vieną iššūkį (pandemiją, įtampą su Kinija, Baltarusija), kurie visi tebeveikia ekonomiką. Nors po pandemijos buvo stebimas ekonomikos atsigavimas ir prognozuotas BVP augimas, dėl karo jis vėl sulėtėjo.
K.Tamoševičienė sakė, kad Rusijos ekonomika pasaulio ekonomikoje sudaro tik 3 proc. bendro BVP, tačiau ji yra svarbus žaidėjas, nes eksportuoja daug žaliavų – grūdų, plieno, trąšų, medienos.
Žaliavų tiekimas turi įtakos tam tikriems sektoriams, o grūdų – visai maisto pramonei, nes jie taip pat yra ir pašarai.
Jautrusis nervas – energetika. Jei lapkričio mėnesį, kylant kainoms šiame sektoriuje, prognozuota, kad padėtis stabilizuosis, tai prasidėjus karui, kainos vėl šoktelėjo ir lūkesčio, kad jos nukris, nebėra.
Pažymėjo, kad Lietuvos namų ūkiai naują iššūkį pasitinka būdami gana stiprūs finansiškai – per pandemiją žmonės sutaupė nemenkas sumas, didėjo pajamos, nes gavo tikslines išmokas ar didėjo darbo užmokestis, o paslaugų vartojo mažiau.
Darbo rinkoje iki karo buvo fiksuojamas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Kiek jį keis pabėgėlių įdarbinimas, sunku prognozuoti. Iš 40 tūkst. atvykusiųjų į Lietuvą daugiausia – moterys ir vaikai.
Lietuvos bankas dabartinėje situacijoje prognozuoja tris scenarijus – konvencinį, šoko ir didesnio šoko. Pagal pirmąjį BVP siektų 2,7 proc., infliacija – 10,5, žaliavos brangtų, eksportui įtakos nebūtų. Antrasis scenarijus numato 0,4 proc. BVP ir 10,8 infliaciją bei 10 proc. žaliavų trūkumą. Pagal trečiąjį scenarijų BVP būtų 1,3 proc., infliacija – 11,1, trūktų 20 proc. žaliavų, investicijos ir eksportas mažėtų.
Susitelkimas ir parama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyriaus patarėja Liudvika Gražulienė aptarė visuomenės susitelkimo krizinėse situacijose klausimą. Ji pristatė įvairias paramos, kurią teikia valstybė, formas.
Numatytos kompensavimo priemonės darbdaviams, įdarbinantiems karo pabėgėlius, taip pat asmenims, priimantiems gyventi karo pabėgėlius ar globojantiems vaikus.
Didžiausias iššūkis, anot L. Gražulienės – pritaikyti įstatymų bazę, kad visi procesai vyktų greičiau.
Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė pristatė sėkmingo bendradarbiavimo su verslu pavyzdžius bei priemones, kuriomis gali naudotis verslas bei asmenys Ukmergėje.
Apie nevyriausybinių organizacijų, savivaldos ir verslo bendradarbiavimą krizių metu pasisakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus tinklo vadovė Ingrida Tauperytė. Raudonasis Kryžius telkia kitas organizacijas, koordinuoja bendrą veiklą ir teikia pagalbą valstybei pagal numatytas funkcijas. Raudonojo kryžiaus skyrius pandemijos metu įsikūrė ir Ukmergėje – čia savanoriai padėjo įgyvendinti vakcinacijos planus.
Pasak I. Tauperytės, svarbu yra poreikių išsiaiškinimas, funkcijų išsigryninimas, reguliarus ir nenutrūkstamas darbas, rezervo turėjimas. Kol kas esą trūksta glaudesnio bendradarbiavimo su savivaldybėmis.
Geopolitika ir visuomenė
Naujus geopolitinius iššūkius gyvenant karo pašonėje aptarė Vilniaus universiteto dėstytojas Vytis Jurkonis, dirbantis ir žmogaus teisių organizacijoje su Rytų partnerystės šalimis.
Jo manymu, per menkas ES atsakas į Baltarusijos įvykius dėl prezidento rinkimų 2020-aisiais buvo ženklas Rusijai, kad regione vyrauja nebaudžiamumas, ji gali imtis agresijos ir Europa nereaguos.
V.Jurkonio manymu Lietuva, nors ir pozicionuoja save Rytų šalių eksperte, vis tik nepakankamai išnaudoja galimybes, kurias teikia geografinis artumas – ekspertų matymas gana siauras.
Baltijos šalių rinkos tyrimų kompanijos „RAIT Group“ direktorė Dovilė Končak kalbėjo apie gyventojų elgesio iššūkius. Jos tyrimas, vykdytas Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Švedijoje, apėmė pandeminį laikotarpį, paskatinusį skaitmenizacijos procesus, pakvietusį daugiau dėmesio skirti sveikesnei mitybai, rūšiavimui, psichinei sveikatai, taip pat privertusį daugiau asmenų pasijausti vienišais, jausti nerimą dėl ateities. Dėl karo Ukrainoje pastarieji du veiksniai – vienišumas ir nerimas dėl ateities – jos duomenimis, dar labiau išaugo.
