Lina SUKACKIENĖ
Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro administratorė
Socialinio darbuotojo padėjėja Rima pagal grafiką paslaugas klientei teikia ne kiekvieną dieną. Tomis dienomis, kai nelanko, tiesiog paskambina ir pasiteirauja, kaip ji laikosi.
Kai klientė neatsakė į skambučius, Rima kreipėsi pagalbos į skyriaus vedėją Miglę. Toji paprašė socialinio darbuotojo Vilmanto, kad nuvažiuotų ir aplankytų močiutę. Durų niekas neatidarė. O ir kaimynai pasakė, kad jos jau antra diena nesigirdi.
Skyriaus vedėjos sprendimu, atsivežėme iš namų socialinio darbuotojo padėjėją Rimą, nes ji turėjo šios klientės namų raktus. Kai Rima įžengė į lankomos močiutės kambarį, nieko nesuprato: lova buvo tuščia, už jos girdimi neaiškūs garsai.
Pribėgusi pamatė, kad močiutė nukritusi į tarpą tarp lovos ir spintos ir negali pajudėti. Spinta ir lova taip sustatytos, kad nė vienos pajudinti negalima.
Socialinis darbuotojas Vilmantas įvertino, kad reikalinga didesnė pagalba. Atvykus dar vienam padėjėjui, atvežus diržus, močiutė mūsų darbuotojų dėka buvo ištraukta iš priverstinės nelaisvės.
Tuomet iškviesta greitoji pagalba, atvežta moters giminaitė. Kol vyko visas procesas, socialinio darbuotojo padėjėjai ir socialinis darbuotojas prižiūrėjo ir visaip guodė labai išsigandusią moterį. Gydytojai konstatavo, kad pagalba suteikta laiku – išgelbėta gyvybė.
Panaši situacija galima kiekvieną dieną ir beveik pas kas antrą centro globojamą asmenį. Dirbama sudėtingo karantino sąlygomis, tai iliustruoja socialinių paslaugų reikalingumą, jų paklausumą ir dirbančiųjų asmenų atsakomybę.
Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras karantino laikotarpiu lanko klientus namuose, teikia integralias paslaugas. Tai labai jautri darbo sritis, reikalaujanti maksimalaus atsidavimo, atsakomybės ir atjautos.
Darbuotojai patys turi šeimas, artimuosius, žino galimas rizikas ir labai rūpinasi savo šeimų nariais.
Centro administracija, Paramos šeimai skyriaus socialiniai darbuotojai, skyrių vedėjai dirba tiesiogiai, be nuotolinio darbo pasirinkimo, nes tai yra viena komanda, vienas pulsas.
Socialinio darbo su šeimomis skyriuje – šeimų globa, o šeimose vaikai – nuo naujagimių iki abiturientų. Prasidėjus pamokoms nuotoliniu būdu, prasidėjo kompiuterių paieška ir teikiamos jau kitokios konsultacijos.
Žmonės gimsta ir miršta nepriklausomai nuo karantino.
Kovą jaunai mamai, kurios šeima yra Centro globoje, sustojo širdis. Mūsų darbuotojai vieni pirmųjų pradėjo dėlioti vaikų priežiūros ir ateities perspektyvą. Ar galima tai padaryti nuotoliniu būdu? Ar galima likti abejingu tokiu gyvenimo momentu? Nesame gydytojai, bet esame guodėjai, išklausytojai ir pirmi pagalbininkai sunkiomis gyvenimo akimirkomis.
Nakvynės namai karantino laikotarpiu uždari visą parą. Ar įsivaizduojate, ką reiškia kai jau ketvirtą savaitę po vienu stogu dieną ir naktį gyvena 20 visiškai svetimų asmenų? Koks krūvis tenka socialinių darbuotojų padėjėjams Rolandui, Petrui, Nerijui, Ritai, socialinei darbuotojai Ritai?
Sunku net įsivaizduoti, kokias problemas jiems tenka spręsti. Bet mūsų darbuotojai sugeba išlaikyti normalias emocines pusiausvyras ir padėti žmonėms jas valdyti.
Paslaugų gavėjų, atsisakančiųjų paslaugų ir vėl jų prašančiųjų sąrašai kinta kiekvieną dieną. Daug laiko socialiniai darbuotojai turi skirti teisingai surašyti dokumentus, sudėlioti grafikus. O vėliau – vėl styguoti socialinių darbuotojų padėjėjų darbą.
„Nėra namų be dūmų“, – sako liaudies patarlė. Yra jų ir pas mus. Tie dūmai – pačių darbuotojų keliami. Sunku suprasti žmones, kuriančius sąmokslo teorijas tada, kai didžiulėje įtampoje gyvena visas pasaulis, mūsų valstybė, rajonas, kolektyvas.
Pasiraitotų rankoves, atrodo, ir eitų valyti langų prieš šv. Velykas. Išsivalytų ir savo mintis bei sąžinę. Bet ne – jie nusiramina ieškodami kaltų ir spalvindami baltus dūmus juoda spalva.
Artėjančių šv. Velykų proga visi aktyviai dirbantys Centro kareiviai paskatinti premijomis. Nėra jos didžiulės, tačiau svarbiausia – tai realus žingsnis pagarbos ir meilės dirbančiajam link.
Su pavasariu, su šv. Velykomis, mūsų bendražygiai.
