Antroji koronaviruso banga ir naujas karantinas vėl privertė kavines užsidaryti duris ir prekiauti per langelius išsinešti. Maitinimo įstaigos, praslinkus savaitei, analizuoja situaciją: klientų srautai sumažėjo drastiškai, apyvarta – taip pat. Kiek ilgai kavinės išsilaikys tokiomis sąlygomis?
Nors nuo lapkričio 7 d. Vyriausybė paskelbė karantiną, kavinių veikla neuždrausta – leista gaminti ir teikti maistą išsinešti – nemaža dalis maitinimo įstaigų dėl naujų ribojimų jų veiklai yra priverstos kas savaitę persvarstyti savo galimybes ją tęsti.
Kol dalis kavinių balansuoja ant veiklos ir užsidarymo ribos, kitos užsidarė iš karto arba sėkmingai tęsia veiklą. Matyt, klientų srautai persiskirstė.
Daugelio ukmergiškių pamėgta kavinė „Greita“, esanti pačiame miesto centre, nuo pirmosios karantino dienos nedirba visai – negamina maisto net išsinešti. Durys užrakintos. Telefono numeris, kuriuo paskambinus būtų galima užsisakyti maistą išsinešti, neskelbiamas. Kavinė feisbuko paskyroje pranešė, kad iki karantino pabaigos nedirbs.
O štai picerijos „Mamma Mia Pizza“ ir maitinimo įmonės „Valgių sala“ vadovas Valdas Raugalas tikino, jog paskelbus karantiną, nepajuto didesnio pokyčio – klientų nesumažėjo. „Visi ateina ir paima maistą išsinešti“, – sakė jis. Pasak V. Raugalo, galima dirbti ir karantino laiku nemažinant apimčių.
Nesiskundžia ir Rokas Galvonas, „Roko virtuvės“ bei restoranų tinklo „Domi“ įkūrėjas. Valdžiai uždraudus pasisėdėjimą prie staliukų, išaugo užsakymų išsinešti skaičius. Maistą užsisako nuolatiniai klientai, įmonės. „Natūralu, kad užsakymų išsinešti pagausėjo, nes dabar tai – vienintelis galimas būdas aptarnauti svečius“, – sakė R. Galvonas. Jo teigimu: „Visi verslininkai nori, kad užsakymų būtų kuo daugiau. Esame pajėgūs aptarnauti ir daugiau svečių.“
Paslaugų spektro „Roko virtuvė“ neplečia. „Žmonės dabar pasyvūs, bijo išlaidauti, todėl pasiūlyti kažką labai įdomaus ar neįprasto sudėtinga“, – dalijasi mintimis R. Galvonas. Visgi įmonė jau dalijasi kalėdinių dovanų idėjomis. „Aš jas labai mėgstu, myliu ir populiarinu“, – sako virtuvės šefas. Pats visada džiaugiasi gavęs tokią praktišką dovaną, kuria vėliau gali mėgautis su savo šeima.
Net jeigu bus pratęstas karantinas, minčių apie užsidarymą jaunas verslininkas net nesvarsto. Jis jau ruošiasi naujam vasaros sezonui, kuris, tiki, bus gausus renginių ir intensyvus.
Persvarsto savo galimybes
Picerijos „Fokus pizza“ savininkas Igoris Jarmolenka kalbėjo, kad klientų skaičius sumažėjo dvigubai, o kai kuriomis dienomis ir daugiau. „Kadangi baras nedirba, žmonės nebeužsuka pasėdėti ir išgerti alaus. Gaminame išsinešti. Teikiame pristatymo į namus paslaugą. Kiti patys užeina pasiimti. Tačiau dalis klientų gal bijo, saugosi“, – sakė I. Jarmolenka. Kol kas iš situacijos įmonė sukasi darbuotojus išleisdama sukauptų apmokamų kasmetinių atostogų ir laukia valdžios žingsnių. „Praeitą karantiną mes išgyvenome visai neblogai: gavome kompensacijas, darbuotojams buvo apmokamos prastovos. Kaip bus dabar, nežinome. Kol kas konkrečių žinių iš valdžios dar nesulaukėme“, – sakė picerijos savininkas. Kaip bebūtų, net ir tęsiant karantiną, picerija planuoja tęsti veiklą ir visiškai užsidaryti tikrai neketina.
Užupio kavinės savininkė Daiva Ručinskienė sakė, kad, prasidėjus karantinui, užsakymų išsinešti padaugėjo, tačiau bendras pardavimų skaičius smarkiai krito. Jos manymu, taip yra ne vien dėl dabar taikomų ribojimų, bet dėl bendros situacijos, kuri ir diktuoja rinkos sąlygas. „Situacija yra baisi bendrąja prasme, – sakė D. Ručinskienė. – Didelė dalis žmonių prarado darbus, pajamas, visuomenės perkamoji galia sumažėjo. Didžiausia problema – nežinomybė, neužtikrintumas, baimė dėl ateities. Viskas siejasi.“
Vadovės teigimu, per pirmąją karantino savaitę kavinė siekė tik 10–15 proc. įprasto savo darbo. Nors vertina savo darbuotojus ir bando išlaikyti visus, tai sudėtinga, nes nėra apyvartos. „Esame įstumti į tokią situaciją, kad praėjus savaitei, turime analizuoti, kaip ją spręsti. Mūsų lūkesčiai – neužsidaryti. Tačiau sąlygas diktuos rinka“, – kalbėjo D. Ručinskienė. Ji netiki, kad karantinas, prabėgus šioms trims savaitėms, baigsis. Tačiau tikisi, kad maisto gaminimo išsinešti paslauga išliks, nes turi ją užsisakančių nuolatinių klientų. Yra keletas įmonių, kurios užsisako pietus.
Baro „Piliakalnis“ savininkas Rimas Kanapeckas taip pat neslėpė, kad jų klientų sumažėjo apie 90 proc. „Pagaminame pietus, juos atiduodame ir užsidarome“, – sakė kavinės direktorius. Nors įmonė stengiasi išlaikyti visus darbuotojus ir kol kas neatleido nė vieno, tačiau išsiversti sunku. Dalį personalo – aštuonis darbuotojus – išleido į prastovas. Ilgai tokiomis sąlygomis dirbti būtų sunku. Naujų paslaugų nesiūlo. Jei karantinas tęsis, greičiausiai barą savininkai nutars uždaryti. Galbūt net iki pat pavasario.
Picerijos „Optima13“ Vilniaus gatvėje direktorė Žydrūnė Varžgalienė sakė, kad dirba ne visu pajėgumu. „Sutrumpinome darbo laiką, atleidome du darbuotojus. Tikrai sunku, nes viską gaminame – tik išsinešti. Vakarais užsakymų būna labai mažai, tad dirbti ilgiau neapsimoka. Nei pobūvių, nei gedulingų pietų organizuoti negalime. Užsakymų kalėdiniams vakarėliams nepriiminėjame, nes netikime, kad karantinas baigsis lapkričio 29 dieną“, – dalijosi užgulusiais rūpesčiais ir viltimis Ž. Varžgalienė. Bandys taip dirbti iki metų galo. Artėja šventės, gal žmonės užsisakinės maistą savo šventėms. Vis dėlto ilgai taip dirbti negalėtų. „Jei karantinas tęsis dar ilgiau, nuo sausio 1 dienos užsidarytume“, – sakė direktorė.
Valstybė iš dalies remia
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo pobūdžio nėra galimybės jo dirbti nuotoliniu būdu, jis gali paskelbti darbuotojui ar jų grupei prastovą. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčių padengti.
Valstybinės darbo inspekcijos penktadienio duomenimis, prastovas darbuotojams jau buvo paskelbusios 3 699 įmonės. Galiojančiose prastovose buvo per 30 tūkst. darbuotojų. Daugiausia darbdavių, paskelbusių prastovas, yra būtent iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1 083 įmonės) srities. Pusė darbuotojų (per 15 tūkst.), kuriems paskelbtos prastovos, taip pat iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.
