Kar­ti tie­sa apie alų

Alaus ga­mi­ni­mo ir var­to­ji­mo tra­di­ci­jos Lie­tu­vo­je vie­na už ki­tą gi­les­nės. Lie­tu­viai, sa­ve va­di­nan­tys krep­ši­nio ša­lies pi­lie­čiais, nuo šio al­ko­ho­li­nio gė­ri­mo ne­at­sie­ja ne tik pa­mėg­tos spor­to ša­kos, bet ir įvai­rių šven­čių, o dau­ge­lis – net ir kas­die­ny­bės.

Va­sa­ros se­zo­no me­tu, re­gis, dėl vi­sai ne­kal­tos prie­žas­ties, kaip sa­ko­ma – no­ro at­si­gai­vin­ti, iš par­duo­tu­vių len­ty­nų alus tie­siog iš­šluo­ja­mas. Ta­čiau…

Gedimino Nemunaičio nuotr.

Jau se­niai pa­ste­bė­ta, kad nuo spi­ri­ti­nių gė­ri­mų vy­rai mo­te­riš­kė­ja, o mo­te­rys vy­riš­kė­ja. Iš vi­sų gė­ri­mų ne­ga­ty­viau­siai vy­rų ir mo­te­rų or­ga­niz­mo ly­ti­nius hor­mo­nus vei­kia bū­tent alus. Vy­rams vys­to­si mo­te­riš­ki po­žy­miai, taip pat im­po­ten­ci­ja, o pas mo­te­ris gru­bė­ja bal­sas, cha­rak­te­ris, kin­ta vei­do plau­kuo­tu­mas. Alų var­to­jan­čio vy­ro or­ga­niz­me vy­riš­ką hor­mo­ną te­stos­te­ro­ną pa­laips­niui pa­kei­čia mo­te­riš­kie­ji est­ro­ge­nai.

Ypa­tin­gai kin­ta fi­gū­ra – ple­čia­si du­buo, rie­ba­lai kau­pia­si pa­gal mo­te­riš­ką ti­pą – šlau­ny­se. Pil­vo rau­me­nys sil­pnė­ja ir at­si­ran­da „alaus pil­vas“, di­dė­ja rie­ba­lų pri­si­pil­džiu­si krū­ti­nė.

Pri­vers­ta kiek­vie­ną die­ną per­pum­puo­ti pa­pil­do­mą skys­čių kie­kį, gau­na­mą su alu­mi, šir­dis žen­kliai pa­di­dė­ja, sie­ne­lės tam­pa plo­nos ir nu­ka­ru­sios, o iš iš­orės ap­au­ga rie­ba­lais. Vys­to­si iš­emi­nė šir­dies li­ga ir pa­di­dė­ja in­fark­to ti­ki­my­bė (iš­ge­rian­tiems 6 bo­ka­lus alaus vie­nu me­tu mir­ti­no mio­kar­do in­fark­to ti­ki­my­bė pa­di­dė­ja net 6 kar­tus). Fi­zi­nis krū­vis vis sun­kiau pa­ke­lia­mas, at­si­ran­da du­su­lys. Gy­dy­to­jai šį sin­dro­mą va­di­na „alaus“ ar­ba „Ba­va­ri­jos“ šir­di­mi.

Apy­nių kan­ko­rė­žiuo­se, ku­rie nau­do­ja­mi su­teik­ti alui spe­ci­fi­nį kar­tų sko­nį, yra me­džia­gos, ku­ri va­di­na­si 8-pre­nil­na­rin­ge­ni­nas. Pa­na­šios į ją yra rau­do­na­ja­me do­bi­le, liu­cer­no­je. Liau­dies me­di­ci­na se­niai ži­no­jo jų po­vei­kį, to­dėl ban­dė ap­sau­go­ti, kad gy­vu­liai per daug ne­pri­si­val­gy­tų to­kių au­ga­lų ir jiems ne­grės­tų… ne­vai­sin­gu­mas…

Bo­ta­ni­ko­je ar­ti­miau­siu apy­nio gi­mi­nai­čiu lai­ko­ma ka­na­pė. Apy­niuo­se taip pat yra nar­ko­ti­nių me­džia­gų, nors ir žy­miai ma­žes­nė kon­cen­tra­ci­ja. Be to, apy­nys pa­ga­mi­na tru­pu­tį opi­ja­tų. Pri­klau­so­my­bė alui for­muo­ja­si ne taip pa­ste­bi­mai ir daug grei­čiau nei ki­tiems al­ko­ho­li­niams gė­ri­mams, o gy­dy­mas kiek su­dė­tin­ges­nis nei įpras­to al­ko­ho­liz­mo. Psi­cho­te­ra­peu­tai tei­gia, kad pri­klau­so­my­bė for­muo­ja­si net be­al­ko­ho­li­niam alui. Alaus al­ko­ho­li­kai kar­tais su­si­du­ria su nar­ko­ti­nio „kau­lų lau­žy­mo“ simp­to­mais. Šie fak­tai nuo 1999 m. ap­ta­ri­nė­ja­mi spe­cia­lio­je moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je, bet di­džiu­mai gy­ven­to­jų ši in­for­ma­ci­ja lie­ka už­da­ra.

Pa­grin­di­nį smū­gį al­ko­ho­lis su­duo­da sme­ge­nims, nu­žu­dy­da­mas jų ląs­te­les, o pir­miau­sia – pa­čias su­dė­tin­giau­sias sme­ge­nų žie­vės funk­ci­jas. Yra duo­me­nų, kad alaus var­to­ji­mas pa­di­di­na krū­ties vė­žio ti­ki­my­bę dau­giau nei 30 proc. Be to, ri­zi­ka iš­si­vys­ty­ti akių li­goms – ka­ta­rak­tai ir ma­ku­lo­pa­ti­jai (gel­to­no­jo taš­ko di­stro­fi­jai, ve­dan­čiai į ak­lu­mą) pa­di­dė­ja 1,5–3 kar­tus…

Al­ko­ho­lio rau­gas ga­mi­na­mas mie­žių sa­lyk­lo pa­grin­du, ku­rio an­glia­van­de­nius alaus mie­lės per­dir­ba į eti­lo spi­ri­tą. Bet be eti­lo spi­ri­to mie­lės iš­ski­ria me­ti­lą, pro­pi­lą, su­dė­tin­gus ete­rius, ki­tas me­džia­gas. Kai tų nu­odų ir eti­lo spi­ri­to pri­si­kau­pia pa­kan­ka­mai, mie­lės žūs­ta, nes ap­lin­ka tam­pa ne­tin­ka­ma to­li­mes­niam jų gy­ve­ni­mui.

Pa­ruoš­tas alus re­a­li­zuo­ja­mas var­to­to­jams, kar­tais net ne­fil­truo­jant šių mik­ro­or­ga­niz­mų lie­ka­nų. Pa­gal sa­vo tok­si­nes cha­rak­te­ris­ti­kas alus, įskai­tant jo su­var­to­ji­mo kie­kį, daug kar­tų blo­ges­nis už deg­ti­nę, jis net kenks­min­ges­nis už na­mi­nu­kę, nes deg­ti­nei ga­min­ti nau­do­ja­mas spe­cia­liai iš­va­ly­tas spi­ri­tas. Ir nors spi­ri­tas – nuo­dai, pir­miau­siai ar­dan­tys sme­ge­nis, jo ga­min­to­jai di­džiuo­ja­si tuo, kad iš­va­lo jį nuo dar tok­siš­kes­nių me­džia­gų.

Kai ku­rio­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Ru­si­jo­je, alaus rin­ką kon­tro­liuo­ja už­sie­nio ka­pi­ta­las. Alaus su­var­to­ji­mas čia sie­kia dau­giau nei 60 lit­rų vie­nam žmo­gui. O Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se alaus su­var­to­ji­mas ma­žė­ja, net Vo­kie­ti­jo­je ir Bel­gi­jo­je, nors tuo pa­čiu ga­my­ba au­ga. Pa­si­ro­do, šio gė­ri­mo per­tek­lius iš­lie­ja­mas tre­čio­jo pa­sau­lio ša­lims.

Na­cio­na­li­nės ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės ko­a­li­ci­jos in­for­ma­ci­ja