Dvi ukmergiškės pasidalijo problemomis Dukstynos kapinėse. Viena susidūrė su vagimis, o kita – su gyvūnais.
Viena moteris tikino, kad nuo kolumbariumo net kelis kartus buvo pavogtos žvakidės su įdėklais. Žvakidės nebuvo kažkuo ypatingos, vis tik kas kartą jas pirkti pakankamai brangu. Vieneto kaina – mažiausiai 3 eurai. Pavogtas pakeitė naujomis, tačiau ir šios netrukus dingo. Iš viso tokios žvakidžių, kuriose keičiami įdėklai, vagystės nuo vasario pradžios pasitaikė net keturis kartus. O neseniai pasigedo ir prie kolumbariumo paliktos dirbtinių gėlių kompozicijos. Kreiptis į institucijas dėl vagysčių nedrįsta – kas gi rūpinsis, kai nuostolis nėra didelis. Moteris iškėlė mintį – gal prie kolumbariumo reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras?
Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė sakė, kad vagystės kapinėse nėra dažnas reiškinys – bent jau jį tokia informacija pasiekia labai retai. „Tai – pirmas kartas, kai asmuo skundžiasi dėl vagystės“, – sakė Ž. Dirsė.
Vis tik, įsiklausius į moters žodžius, atrodo, kad vagystės gal ir nėra retos, tik žmonės dažniausiai apie jas nepraneša, niekur nesikreipia.
Seniūno manymu, kameros nuo vagysčių neapsaugos – jos gali užfiksuoti faktą, bet nustatyti tapatybę dažniausiai būna labai sudėtinga.
Ž. Dirsė atkreipė dėmesį, kad kalbant apie kolumbariumą yra „dvi medalio pusės“. Kas vieniems gražu, kitiems gali ir nepatikti. Tai priklauso nuo požiūrio. Kadangi kolumbariumas yra ne individuali, o masinė kapavietė, rekomenduojama mirusiuosius pagerbti minimalistiškai. Gėlių puokščių, tirpstančių žvakių palikinėti nereikėtų. Seniūnijos darbuotojai nuolat tvarko kolumbariumą – jiems tenka surinkti paliktas nuvytusias gėles, išdegusias žvakes, gramdyti vašką. „Individualias kapavietes žmonės prižiūri ir tvarko, o prie kolumbariumo palieka ir nenusirenka. Kitiems tai nepriimtina. Vieni palieka gėlių puokštes, žvakes, kiti skambina skųstis, kad kolumbariumas neprižiūrėtas, netvarkingas.“
Pasiteiravus, ar galėjo nutikti taip, kad gėles ir žvakides nurinko darbuotojai, Ž. Dirsė nepaneigė. Jei žvakės buvo išdegusios, o puokštė apvytusi, netvarkinga, galėjo ir nurinkti. Bet nemano, kad būtų nurinkę vertingus daiktus. Žvakides su keičiamomis žvakėmis paprastai darbininkai palieka. Vis tik geriausia, pasak seniūno, žvakidę, jei ji brangi, išdegus žvakei, pasiimti, o kitą kartą vėl atsivežti.
Redakcijoje sulaukėme ir nuotraukos, darytos Dukstynos kapinėse, kurioje matyti su šaknimis išrauti, išmėtyti gėlių sodinukai. Pasak ją atsiuntusios ukmergiškės, netoliese matyti didelio gyvūno pėdos. Moteris svarstė, kas siaubia kapines ir kaip galima būtų jas apsaugoti.
Pasiteiravus ar nepadėtų tvora, seniūnas teigė, kad aklinai užtverti neišeina. „Kapinės yra miške. Gyvūnų neišgaudysi, o jei jie norės pralįsti, vis tiek ras tarpą, – kalbėjo Ž. Dirsė. – Užtikrinti, kad į kapines nepateks joks kiškis ar stirna ir nepridarys žalos, neapskabys ar kitaip neapgadins sodinukų, neįmanoma.“
Anot seniūno, gyvūnai į kapines patenka ir per įvažiavimus, ir pralenda pro pusmetrio tarpą, paliktą ties konteineriais, o stirnos nesunkiai įveikia neaukštą akmeninę tvorą. Mano, kad žala žmogui netekus sodinukų gal ir nemenka, bet bendrai vertinant visą kapinių teritoriją, tikrai nėra didelė.
Štai neseniai mieste pasidarbavo dvikojai vagys – išrovė ir pasisavino gėles iš gėlinių prie seniūnijos.
Atkreipė dėmesį, kad kapinių apželdinimo tendencijos keičiasi. Dabar ieškoma būdų kapavietes įrengti taip, kad jos nekeltų daug rūpesčių. Gėlių sodinukai vis dar populiarūs, tačiau juos sodinant visada išlieka rizika, kad nušals, nudžius, liks apgraužti gyvūnų. Tad daug kas renkasi kitas alternatyvas.
Seniau seniūnijoje buvo kapinių prižiūrėtojo pareigybė, bet prieš kurį laiką ji buvo panaikinta. Pasiteiravome, ar dėl to seniūnija nepatiria nesklandumų organizuojant kapinių priežiūros darbus. Ž. Dirsė patikino, kad visi darbai yra atliekami, kaip ir seniau. „Nors etato neliko, bet tos pačios funkcijos yra perskirstytos ir išdalintos kitiems darbuotojams, kurie su jomis visiškai susitvarko. Tai – leidimų išdavimas, kapaviečių pamatavimas, parodymas kur laidoti ir kiti darbai. Šiais laikais kapinių prižiūrėtojas neturi nuolat vaikščioti po kapines ar, kaip seniau būdavo, gyventi greta jų“, – kalbėjo seniūnas.
