Anksčiau automobilių gamintojai bandė arba pašalinti valytuvus, arba automatiškai valdyti jų greitį. Kai kurios schemos buvo susijusios su vibracijos, kurią sukelia pavieniai lietaus lašai, patekę į priekinį stiklą, aptikimas, specialių dangų, kurios neleido susidaryti lašams, padengimas ar net ultragarsu vibruojant priekinį stiklą, kad lašeliai suskaidytų, kad jų visai nereikėtų šluostyti.
Tačiau šios sistemos buvo apniktos problemų ir arba niekada nebuvo pradėtos gaminti, arba buvo greitai pašalintos, nes suerzino daugiau vairuotojų nei jiems patiko. Tačiau automobiliuose pradeda atsirasti naujo tipo valytuvų sistema, kuri iš tikrųjų gerai aptinka vandens kiekį ant priekinio stiklo ir valdo valytuvus. Vieną iš tokių sistemų gamina TRW Inc., čia yra PDF, kuriame aprašoma jų lietaus jutiklių sistema. TRW Inc. drėgmei aptikti naudoja optinius jutiklius. Jutiklis pritvirtintas prie priekinio stiklo vidinės pusės, šalia galinio vaizdo veidrodėlio. Jutiklis projektuoja infraraudonųjų spindulių šviesą į priekinį stiklą 45 laipsnių kampu. Jei stiklas yra sausas, didžioji dalis šios šviesos atsispindi atgal į jutiklį, esantį priekinio stiklo priekyje. Jei ant stiklo yra vandens lašelių, jie atspindi šviesą įvairiomis kryptimis – kuo stiklas drėgnesnis, tuo mažiau šviesos grįžta į jutiklį. Jutiklio elektronika ir programinė įranga įjungia valytuvus, kai į jutiklį atsispindinčios šviesos kiekis sumažėja iki iš anksto nustatyto lygio. Programinė įranga nustato valytuvų greitį pagal tai, kaip greitai tarp šluosčių kaupiasi drėgmė. Jis gali valdyti valytuvus bet kokiu greičiu. Sistema reguliuoja greitį taip dažnai, kaip reikia, kad atitiktų drėgmės kaupimosi greitį.
Šiuo metu automatinių valytuvų šluoteles galima rasti daugelyje naujų automobilių, įskaitant . Tačiau valytuvai, kurie įsijungia lyjant lietui ir reguliuoja greitį, kai lietus tampa sunkesnis ar lengvesnis, ne visada buvo įprastas dalykas – jie taip pat neveikė taip sklandžiai, kaip šiandien. Ankstesni bandymai naudoti automatinius valytuvus, pavyzdžiui, 1970 m. Citroën SM, nebuvo tokie sudėtingi. „Citroën“ sistema sureguliavo nutrūkstamą valytuvo delsą, atsižvelgdama į valytuvo variklio elektros srovės suvartojimą. Valytuvo šluostė sklandžiau slysta per šlapią priekinį stiklą, sunaudodama mažiau energijos, o valdymo grandinė SM naudojo tai netiesiogiai nustatydama, ar buvo lietus. Tačiau SM buvo brangus ir palyginti retas automobilis, todėl buvo keletas kitų bandymų patobulinti pagrindinį pertraukiamą valytuvą.
