Statistiniais duomenimis, dažniausia nuo smurto kenčia moterys. Į socialinę pagalbą teikiančių organizacijų, teisėsaugos akiratį patenka tik dalis fizinę ar psichologinę prievartą patyrusių moterų. Kitos kenčia vienumoje. Pripažįstama, kad tokie nusikaltimai dažnai yra latentiniai – viešinti savo gyvenimo, kreiptis į organizacijas pagalbos neskubama.
Ukmergės rajono visuomenės sveikatos biuras jau treti metai vykdo smurtinį elgesį keičiančią programą. Lektorius Georgijus Smoliakas ir psichologė Jurgita Vasiliauskienė veda mokymus asmenims, teistiems už smurtą. Jie išklausyti programą privalo teismo sprendimu. Tačiau į šią programą nepatenka tyliai fizinį ir dvasinį skausmą kenčiančios moterys.
Anot specialistų, smurto aukos pirmiausia paramos ir paguodos ieško pas gimines, draugus ar kaimynus. Į policiją, medikus, psichologus, socialinius darbuotojus pagalbos kreipiamasi kraštutiniu atveju – kai nebenorima taikstytis su esama padėtimi, kai nebepajėgiama kęsti prievartos.
„Pagalbos smurtą patyrusiai moteriai procesas yra sudėtingesnis, ilgai trunkantis, itin atsakingas, reikalaujantis daugybės pastangų“, – teigia G. Smoliakas. Psichologė Jurgita Vasiliauskienė pastebi, kad dažni atvejai, kai smurto aukos tampa smurtautojų gynėjomis. „Tai išmokto bejėgiškumo, priklausomų santykių pasekmė“, – sako psichologė. Šeimoje patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, jog kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Todėl yra tiesiog nustojama stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, greičiau yra bandoma prisitaikyti gyventi grėsmę keliančioje situacijoje su besikartojančio smurto galimybe. Taip yra prarandama motyvacija stengtis ištrūkti iš smurtinių santykių.
Kaip pagelbėti moterims, kurios nedrįsta apie savo skausmą prabilti? Aktyvesnė ir neabejinga turi būti visuomenė. „Kontaktas su nukentėjusia moterimi gali būti užmezgamas labai įvairiai. Ji gali pagalbos ieškoti pati, gali apie situaciją pranešti artimi žmonės. Moteris gali kreiptis dėl kitų priežasčių, bet iš pokalbio paaiškėja, kad pagrindinė problema yra smurtas“, – sako G. Smoliakas.
Siekiant paskatinti visuomenę būti aktyvesniais, kovo 5 d. 10–12 val. Visuomenės sveikatos biure, Deltuvos g. 19., vyks mokymai paslaugų sferos teikėjams (kirpyklų, grožio salonų, parduotuvių darbuotojams). Mokymus ves lektorius Georgijus Smoliakas ir psichologė Jurgita Vasiliauskienė.
Keletas patarimų kaip atpažinti smurtą patiriančią moterį.
Jeigu keletą kartų bandėte pasimatyti su savo drauge, kolege, kliente, o ji atsisakė ar pateikė keistus pasiteisinimus, gali būti, kad jūsų įtarimai dėl smurto pagrįsti.
Raskite laiko pasikalbėti su savo pažįstama ir pasakyti, kad jums neramu dėl jos saugumo. Paaiškinkite, kad jūs pasirengę palaikyti ir padėti.
Jokiu būdu neverskite jos jaustis kalta. Kad ir kiek pykčio jaustumėte skriaudikui, stenkitės neversti jos jausti kaltę tokiais klausimais: „Kodėl tu iki šiol nuo jo nepabėgai?“
Parodykite savo nerimą, kad priverstumėte suprasti, jog ji turi pasirinkimą. Pasakykite: „Man būna labai baisu, kai pagalvoju, kad tu lieki su juo viena. Noriu padėti tau rasti sprendimą“.
Pasistenkite paskatinti savo draugę kreiptis profesionalios pagalbos.
Asta KROGERTIENĖ
