Kaip at­ras­ti svei­ka­tos gel­mes

Autorius Ukmergės žinios
 

Pas­ta­ruo­ju me­tu žmo­nės ypač do­mi­si ho­me­o­pa­ti­ja ir įvai­riais na­tū­ra­liais gy­dy­mo me­to­dais. Apie tai, kaip bū­ti svei­kam, kal­ba­mės su Kau­no svei­ka­tos ir har­mo­ni­jos cen­tro „Edia­na“ gy­dy­to­ja ho­me­o­pa­te Dia­na Lau­ry­nai­tie­ne. Ji sa­ko, jog žmo­gus yra svei­kas ne ta­da, kai nie­kuo ne­ser­ga, o ta­da, kai es­ti ge­ros sa­vi­jau­tos, ener­gin­gas, pil­nas gy­vy­bi­nių ga­lių ir džiu­ge­sio.

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

 

 

Kau­no svei­ka­tos ir har­mo­ni­jos cen­tro „Edia­na“ gy­dy­to­ja ho­me­o­pa­tė Dia­na Lau­ry­nai­tie­nė ak­cen­tuo­ja, jog žmo­gų rei­kia gy­dy­ti kom­plek­siš­kai.

Au­to­rės nuotr.

 







 
Ka­da pra­dė­jo­te do­mė­tis ne­tra­di­ci­niais gy­dy­mo bū­dais?

Nuo 1995 me­tų in­ten­sy­viai pra­dė­jau do­mė­tis ho­me­o­pa­ti­ja ir įvai­riais ne­tra­di­ci­niais gy­dy­mo me­to­dais: da­ly­va­vau se­mi­na­ruo­se, skai­čiau įvai­riau­sios li­te­ra­tū­ros, pa­de­dan­čios at­ras­ti svei­ka­tą ir na­tū­ra­lius sa­vi­gy­dos me­to­dus. Sta­ža­vau­si Vo­kie­ti­jo­je tarp­tau­ti­nės ho­mo­tok­si­ko­lo­gi­jos te­ra­pi­jos kur­suo­se bei re­to­ri­kos paskaitose. Sa­vo pa­tir­tį ir ži­nias per­duo­du skai­ty­da­ma pa­skai­tas. Pa­cien­tams siū­lau kny­gų te­ra­pi­ją, kad jie leng­viau at­ras­tų ir su­pras­tų sa­vo li­gų prie­žas­tis. Juk kei­čiant min­tis, kei­čia­si ir pa­sau­lis ap­link mus.

Ak­cen­tuo­ja­te žmo­gui svei­ka­tos su­kū­ri­mo ke­lius ir pa­de­da­te pa­čiam at­ras­ti svei­ka­tos gel­mę. Kas tai?

Svei­kas žmo­gus tu­ri vis­ką. Svei­ka­ta – au­di­nys, ku­rį au­džia­me iš sa­vo min­čių, jaus­mų, emo­ci­jų ir san­ty­kių su ap­lin­ki­niais. Dau­ge­lis su­grio­vė sa­vo svei­ka­tą ir gy­ve­ni­mą, per­ei­da­mi nuo vie­no gy­dy­mo prie ki­to, ne­tu­rė­da­mi nei kan­try­bės, nei nuo­lan­ku­mo. Nuo­lan­ku­mas reiš­kia pri­im­ti si­tu­a­ci­ją be au­kos ir kal­ti­ni­mo, keis­ti gy­ve­ni­mo įpro­čius, cha­rak­te­rį ir ieš­ko­ti pra­smin­gų li­gos prie­žas­čių.

Jū­sų Cen­tre at­lie­ka­mi plau­ko ty­ri­mai. Ką ga­li­ma su­ži­no­ti, at­li­kus šį ty­ri­mą?

Į mus krei­pia­si pa­cien­tai, tu­rin­tys įvai­rių su­tri­ki­mų. Krei­pia­si ir dėl slen­kan­čių plau­kų, pli­ki­mo. Juk tai – opi pro­ble­ma. At­li­kus plau­ko ty­ri­mą ir nu­sta­čius che­mi­nių ele­men­tų kie­kį su­ži­no­me, ar tinkamai žmo­gus mai­ti­na­si, ar iš mais­to pa­si­sa­vi­na bū­ti­ną mik­ro­ele­men­tų kie­kį, ar ne­kenks­min­ga ap­lin­ka, ku­rio­je jis gy­ve­na, ar ne­ken­kia var­to­ja­mas mais­tas. Žmo­gus su­ži­no, ar ge­rai funk­cio­nuo­ja jo skran­dis, žar­ny­nas, ke­pe­nys, inks­tai, ar ne­ser­ga lė­ti­nė­mis li­go­mis, ar gerai gy­do­si. Pa­cien­tas in­for­muo­ja­mas, kaip jį vei­kia stre­si­nės si­tu­a­ci­jos ir dar­bo krū­viai. Moks­lei­viams ir stu­den­tams pa­ta­ria­ma, ko­kį mais­tą var­to­ti, kad ge­riau įsi­sa­vin­tų stu­di­juo­ja­mą me­džia­gą ir at­lai­ky­tų in­ten­sy­vius mo­ky­mo­si krū­vius.

Apie ką dar by­lo­ja mū­sų plau­kai?

Plau­ko ty­ri­mas pa­rem­tas moks­lo at­ra­di­mais. Kai moks­li­nin­kai iš­ty­rė Na­po­le­o­no plau­ką, nu­sta­tė, jog jis bu­vo nuo­dy­tas ar­se­nu. Plau­ko ty­ri­mas nau­do­ja­mas kri­mi­na­lis­ti­ko­je. At­lie­kant šią ana­li­zę, pa­cien­tas ne­pa­ti­ria jo­kios in­ter­ven­ci­jos. Plau­kuo­se yra vi­sa in­for­ma­ci­ja apie li­gas, su­tri­ki­mus. Plau­kai at­spin­di per­sirg­tas lė­ti­nes li­gas ar pra­ne­ša apie dar ne­pa­si­reiš­ku­sį su­tri­ki­mą.

Krau­jy­je nu­sta­to­mi 5-7 mik­ro­ele­men­tai, o plau­ke – 25-42. Efek­ty­viau­siai nu­sta­to­mi ir tok­si­niai ele­men­tai, su­si­kau­pę or­ga­niz­me. Kiek­vie­nas iš mū­sų nuo gi­mi­mo tu­ri po­lin­kį ku­rio nors mik­ro­ele­men­to trū­ku­mui ar per­tek­liui, o nuo to priklauso tam tik­ri su­sir­gi­mai.

Ko­kią funk­ci­ją žmo­gaus or­ga­niz­me at­lie­ka mik­ro­ele­men­tai?

Kiek­vie­nas mik­ro­ele­men­tas yra svar­bus ir da­ly­vau­ja dau­ge­ly­je or­ga­niz­mo pro­ce­sų. Svar­bus ir jų trū­ku­mas, ir per­tek­lius.

Su­ma­žė­ju­si ka­lio kon­cen­tra­ci­ja plau­kuo­se ga­li bū­ti dir­glu­mo, iš­se­ki­mo, per­var­gi­mo, inks­tų funk­ci­jos, krau­jos­pū­džio su­tri­ki­mo, šir­dies ir ki­tų ne­ga­la­vi­mų prie­žas­ti­s. Mo­te­rims ky­la ne­vai­sin­gu­mo, per­si­lei­di­mo pa­vo­jus.

Man­ga­nas yra gy­vy­biš­kai svar­bus mik­ro­ele­men­tas – an­ti­ok­si­dan­tas. Jis pa­de­da įveik­ti stre­si­nes si­tu­a­ci­jas. Dėl mag­nio trū­ku­mo at­si­ran­da mie­guis­tu­mas. Mo­te­rims man­ga­no stoka daž­nai bū­na su­si­jusi su gi­ne­ko­lo­gi­ne pa­to­lo­gi­ja, o vy­res­nio am­žiaus mo­te­rims tai – vie­na iš os­te­o­po­ro­zės prie­žas­čių.

Pa­di­dė­jęs va­rio kie­kis plau­kuo­se ga­li liu­dy­ti ke­pe­nų li­gą (tul­žies są­sto­vis, he­pa­ti­tas, gre­sian­ti ke­pe­nų ci­ro­zė), po­lin­kį į hi­per­to­ni­nę li­gą, mio­kar­do in­fark­tą, cho­les­te­ri­no kon­cen­tra­ci­jos pa­di­dė­ji­mą krau­jy­je, eg­ze­mą, mig­re­ną, są­na­rių ir krau­ja­gys­lių už­de­gi­mą. Va­rio per­tek­lius daž­nas tarp cho­le­ri­kų, pro­fe­sio­na­lių spor­ti­nin­kų, žmo­nių, pik­tnau­džiau­jan­čių al­ko­ho­liu.

Dėl va­rio trū­ku­mo pa­di­dė­ja ri­zi­ka su­sirg­ti ane­mi­ja, leu­ko­pe­mi­ja, odos, jun­gia­mo­jo, kau­li­nio au­di­nių li­go­mis. Va­rio trūksta su­lė­tė­jus psi­chomo­to­ri­niam, kal­bos vys­ty­mui­si, vai­kams ser­gant epi­lep­si­ja.

Kaip jū­sų cen­tre gy­do­mi pa­cien­tai?

Pa­cien­tai gy­do­mi kom­plek­siš­kai. Li­gos in­ten­sy­vu­mas pri­klau­so nuo to, ar stip­riai iš­si­ke­ro­ju­sios ydos ar blogi cha­rak­te­rio bruo­žai. Pa­cien­tui nu­ro­do­ma keis­ti sa­vo san­ty­kius su ar­ti­mai­siais, ki­taip ver­tin­ti sa­ve ir gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­jas.

Ge­ra­no­riš­ku­mas, at­lai­du­mas, op­ti­miz­mas, at­jau­ta, kan­try­bė – stip­riau­si vais­tai, pa­de­dan­tys sveik­ti. Gy­do­mas ir kū­nas, ir sie­la: pa­cien­tui re­ko­men­duo­ja­ma įvai­ri li­te­ra­tū­ra, ho­me­o­pa­ti­nės prie­mo­nės. Vie­nas iš vi­sa­tos dės­nių – kai­ta, to­dėl žmo­gaus su­ge­bė­ji­mas keis­tis, pri­si­de­rin­ti prie kin­tan­čios ap­lin­kos tei­gia­mai vei­kia svei­ka­tą. Svar­bu mo­kė­ti su­si­tai­ky­ti su ne­iš­ven­gia­mo­mis si­tu­a­ci­jo­mis, nuo­lan­kiai jas pri­im­ti kaip gy­ve­ni­mo pa­mo­kas.

Ko­kiems vais­tams tei­kia­te pir­me­ny­bę?

Pir­me­ny­bę tei­kia­me ho­me­o­pa­ti­niam gy­dy­mui. Tai – me­di­ci­nos moks­lo kryp­tis, ku­rios es­mė – gy­dy­mas ma­žo­mis vais­tų do­zė­mis, kai gy­dy­mas di­de­lė­mis jų do­zė­mis su­kel­tų reiš­ki­nius, pa­na­šius į li­gos po­žy­mius.

Gy­dant li­gas la­bai svar­bus ir tai­syk­lin­gas kvė­pa­vi­mas, van­dens pro­ce­dū­ros. Itin svar­bu nu­plau­ti per die­ną su­si­kau­pu­sias ne­ga­ty­vias emo­ci­jas ir in­for­ma­ci­ją. Sa­vo pa­cien­tams siū­lo­me ir me­di­ta­ci­jas, ener­ge­ti­nius pirš­tų pra­ti­mus, gy­do­mą­ją mu­zi­ką.

Tai koks vais­tas yra pats ge­riau­sias?

Tei­gia­mos emo­ci­jos, mei­lės ener­gi­ja pa­de­da pa­sveik­ti. Mal­da, ge­ra­no­riš­ku­mas gy­do, stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą, o pyk­tis, am­bi­ci­jos, ka­te­go­riš­ku­mas – griau­na. Jei­gu iš­mok­tu­me pa­si­ten­kin­ti ma­žais džiaugs­mais, ma­žiau sirg­tu­me.

Svar­bu mo­ky­tis sa­ve my­lė­ti kaip die­viš­ką bū­ty­bę, bū­ti kan­triam. Tik my­lin­tis ir ger­bian­tis sa­ve žmo­gus „pri­trau­kia“ pa­na­šius į sa­ve.

Kū­ry­biš­ku­mas, nu­kreip­tas į ki­tų žmo­nių po­rei­kius ir tiks­lus, yra lai­mės ir svei­ka­tos šal­ti­nis. Pa­si­rink­ta tinkama dar­bo veik­la pa­de­da pa­jus­ti pil­nat­vę ir turi įtakos dva­si­nei ir fi­zi­nei svei­ka­tai. Nė vie­nas žmo­gus, nuo­šir­džiai be­si­sten­gian­tis pa­dė­ti ki­tam, to ne­ga­li pa­da­ry­ti ne­pa­dė­da­mas sau…

 

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *