Pajutę infliacijos grėsmę, daugelis santaupas puola investuoti į nekilnojamąjį turtą. Atrodytų, kad vienas iš tinkamiausių pirkinių – sklypas sodų bendrijoje. Tačiau panorus šią investiciją „išgryninti“ ir jį parduoti, pastaruoju metu tai tapo tikru iššūkiu.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Kai kurių sodų parduoti nepavyksta metų metus.
Skelbimais apie parduodamus sodus rajono bendrijose mirga ir reklaminio savaitraščio „Ukmergė“, ir interneto puslapiai. Ne paslaptis, kad daugelis jų „kabo“ net ne kelis mėnesius, o keletą metų.
Sodų pardavėjai neslepia – sklypų sodų bendrijose kaina krinta akyse. Jei nori parduoti kuo greičiau – derinkis prie rinkos ir mušk kainą. Jei finansai nespaudžia ir esi pasiryžęs laukti „savo“ pirkėjo, gali laikytis įsikibęs pirminės, prieš metus ar porą užsiprašytos, kainos.
Per metus – dvigubai
Kalbinti keli šiuo metu 20 tūkstančių litų už sodą su vasarnamiu parduodantys savininkai pasakoja pernai tikėjęsi gauti dvigubai daugiau.
Daugelis iš jų tikino – parduoti nori kuo greičiau, nes pritrūko pinigų. Keli garbaus amžiaus ukmergiškiai guodėsi nebeturintys sveikatos nuo pavasario iki rudens lenkti nugarą sode ar daržovių lysvėse.
O norintiesiems kuo skubiau parduoti nelieka nieko kito, kaip tik mušti kainą.
Sodų pardavėjai teigia per mėnesį sulaukiantys tik vieno kito skambučio. 35 tūkstančių litų už standartinį 6 arų sklypą su vasarnamiu prašanti ukmergiškė pasakojo jau tris mėnesius nesulaukianti nė vieno interesanto. Per dvejus metus savo sodo kainą ji sumažino 10 tūkstančių litų.
Sodo sklypą su nameliu „Rasos“ bendrijoje dvejus metus pardavinėjanti moteris sakė, kad pirmas skambinančiųjų pageidavimas – gyventi žiemą tinkantis namelis. Atsakius, kad į vasarnamį dar tektų gerokai „įdėti“, dialogas nebesimezga.
Sodus parduodantieji „Šilo“ sodų bendrijoje sako, kad ne tik šalia esanti asfaltbetonio gamykla baido pirkėjus ir muša kainas. Sodo ieškantys žmonės įtariai dairosi ir į stačią įkalnę. Tokioje vietoje ne tik namą sunku pasistatyti, bet ir daržą prižiūrėti.
Šioje bendrijoje sklypą su nameliu parduodantis vyriškis kainą per metus taip pat sumažino dvigubai – nuo 35 iki 18 tūkstančių. Įtaria, kad ji risis dar žemiau. Sodą parduoti jam labai svarbu – šiuo momentu ypač reikia pinigų. Patikino esąs ne iš tų, kurie pirko tikėdamiesi pasipelnyti. Pats buvo nusiteikęs namą statytis. Bet, kaip dažnai gyvenime pasitaiko, planai liko tik planais.
„Viskas apsivertė gyvenime kitaip, nei svajojau“, – sako. Nieko naujo – šį teiginį galėtų kaip savą prisiimti ne vienas…
Kainą lemia ir geografija
Sodų bendrijoje „Pušelė“ – apie 400 narių. Bendrijos pirmininkė Tivana Baranovienė sako, kad jų soduose per metus parduodama apie 10 sodų.
Visišku sąstingiu nekilnojamojo turto rinkoje to nepavadinsi. Tačiau ir sodai – išskirtiniai. Skaičiuojant pliusiukus ir lyginant su daugeliu kitų bendrijų, „Pušelė“ laimi savo geografine padėtimi.
Automagistralė užtikrina susisiekimą su didmiesčiais, asfaltuoti keliukai reiškia gerą privažiavimą, jie žiemą valomi. Nemažai žavesio suteikia miškas.
Gal dėl šių priežasčių neretai sodininkai Ukmergės rinkos kainų nepaiso ir parduodamo turto nenuvertina – laukia pirkėjų iš sostinės.
T. Baranovienė neneigia, kad kai kuriems pasiseka parduoti brangiau. Mat vilniškiams, vertinantiems sklypus pagal sostinės rinkos kainas, jos neatrodo išpūstos.
„Pušelės“ sodų bendrija ne veltui vadinama gyvenamaisiais sodais. Šiuo metu čia – apie 50 nuolatinių gyventojų. Jų daugėja. Pašnekovė sako, kad namo statybai įsigyjama po du ar net tris šalia esančius sklypus.
Laukia užsieniečių
Pasak T. Baranovienės, atsiranda net įsitikinusiųjų, jog įstatymams leidus žemę įsigyti užsieniečiams, jie tuoj pat suplūs į Ukmergę ir griebs parduodamus 6 arų sodų sklypelius.
„Tie, kurie nori greičiau parduoti, priversti rinkos paisyti. Ne paslaptis, jog investavę į pirkinį 35 ir daugiau, dabar iš pirkėjų tegauna po 12–15 tūkstančių“, – pasakoja pirmininkė.
Apie kokią ekonominę tokių investicijų naudą galima kalbėti, jei buvai užsikrėtęs visuotinio pirkimo manija ir įsigijai tris ar net keturis sodo sklypus?
Juk juos visus, kad ir minimaliai, bet prižiūrėti reikia – mokesčius mokėti, šienauti. Žolėmis apleistų sodų savininkus Nacionalinė žemės tarnyba nubaudžia kelių šimtų litų dydžio baudomis. T. Baranovienė sako, kad tokių piniginę patuštinusių sodų savininkų yra ir „Pušelėje“.
Soduose – hierarchija
Pirkėjų paieška ir derybos – kasdienė nekilnojamojo turto brokerės Dianos Savanevičienės duona. Ji sako, kad sklypų ir juose esančių statinių kaina labiausiai priklauso nuo to, kurioje sodų bendrijoje jis yra.
Sodų bendrijos sudėliotos populiarumo ir kainų hierachijos laiptais. Brangiausia ir prestižiškiausia – minėta „Pušelė“. Pašnekovė įsitikinusi, kad sklypų kainą gerokai kilsteli bendriją supantis pušynas.
Tarp pigesnių – „Vienybės“ sodai. Norintieji atsikratyti čia esančiu sklypu turėtų gerokai pasukti galvą, kaip sugalvoti jam kuo daugiau privalumų.
D. Savanevičienės nuomone, sodų bendrijose pardavimo tendencija – daugiausia parduodama pigių sklypų. Lanksčiai nesiderinančių prie rinkos kainų pardavėjų skelbimai „mėnesių mėnesiais kabaliuoja ir dar kabaliuos“ reklaminiuose laikraščiuose bei portaluose.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ
