„Poezija yra Dievo, gamtos, tėvų dovana“, – apie žmogaus sugebėjimus kurti sako pati kūrybą dievinanti Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientė Greta Slapšytė, įvairių konkursų laureatė, mokyklinių renginių organizatorė.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr. Greta dievina poeziją, šokius, keliones…
Šiuo metu dvyliktoje klasėje besimokanti ukmergiškė buvo pastebėta ir įvertinta ne viename respublikinės reikšmės renginyje. Ketverius metus iš eilės pelnė aukščiausią įvertinimą Lietuvos mokinių literatūrinių kūrinių apie gamtą konkurse.
Taip pat keletą kartų pripažinta laureate respublikiniame moksleivių kūrybos konkurse. Dalyvavo filologų, mokslinių – kūrybinių darbų konkursuose. Gruodį vykusiame Tarptautiniame poezijos konkurse, skirtame Adomui Mickevičiui, buvo įvertinta II laipsnio diplomu.
Poeziją veikli mergina vadina didžiausiu savo pomėgiu. Šypsosi – tiesiog nebegalinti nerašyti. „Nors iš tiesų visas gyvenimas yra poezija, tad turbūt todėl neberašyti yra tiesiog draudžiama. Juk apie gyvenimą turime kalbėtis…“ – svarsto ji. Tikina rašanti, nes gyvenimas yra gražus ir greitai bėgantis, tad verta sugauti kiekvieną akimirką, mirksnį.
Todėl neatsitiktinai Jono Basanavičiaus gimnazijoje užgimusi Poezijos naktis tapo gražia tradicija. Šis renginys – Gretos nuopelnas. „Su bendraminčiais, dabartiniais studentais Haroldu Baubinu ir Tadu Zaronskiu, įgyvendinome šią idėją ir išpuoselėjome“, – džiaugiasi ji. Sako, kad Poezijos naktis, kuri gimnazijoje įvyko jau ketvirtą kartą, jai – pats gražiausias mokyklos renginys.
Ketvirtoji Poezijos naktis subūrė kuriančius rajono moksleivius ir studentaujančius ukmergiškius.
„Jis vienija mūsų rajono kuriančius žmones ir vilioja atvykti mūsų draugus iš kitų miestų“, – pasakoja Greta, sakydama, jog tos akimirkos būna ypatingos. Tuomet, anot jos, kūrėjų tekstai pradeda naują kelionę – iš jų lūpų į klausytojų širdis. Džiaugiasi, jog pamėgusieji tokias poezijos naktis į jas susirenka ne tik klausytis – moka ĮSIKLAUSYTI. „Juk jaunam kūrėjui ypatingai svarbu būti išgirstam ir paskatintam rašyti“, – įsitikinusi ji.
Mokyklą netrukus baigsianti gimnazistė tikina dabar gyvenanti „labai dvyliktokiškai“. Tačiau suranda laiko ir savo pomėgiams, neatsiejamiems nuo jos kasdienybės. Gretai be galo patinka šokti, vairuoti automobilį, lankytis kultūriniuose renginiuose. Stengiasi surasti progų apsilankyti teatre, prisipažįsta mėgstanti baletą.
Dievina tolimas keliones. „Vien skrydis lėktuvu ką reiškia…“ – šypsosi ji. Pasakoja svečiose šalyse visada stebinti žmones ir bandanti nepraleisti pro akis tokių detalių, vaizdų, kokių Lietuvoje nėra. „Tie įvaizdžiai ar išgirstos greitakalbės tampa kūrybos fragmentu ir tiesiog prašosi būti eiliuojami. Taigi iš kelionių dažniausiai parvežu lauktuvių – eilėraščių…“ – svajinga Greta, kai kalba apie keliones – net ir nuo jų neatsiejama merginos kūryba.