Įvairaus šlamšto kaupimas savo būste – didelė problema ne tik pačiam kaupikui, jo artimiesiems, bet ir kaimynams. Į pagalbą tokiu atveju ne vieną kartą teko vykti bendrovei Ukmergės butų ūkiui.
Bendrovės Ukmergės butų ūkio, kuri administruoja rajono daugiabučius, direktorius Raimondas Baltaduonis pasakojo, kad atliekas iš butų teko gabenti gelbstint kaimynus nuo smarvės, parazitų ir ligų.
Tačiau patekti į butus tikrai nėra labai paprasta.
Direktorius sako, kad neretai vieninteliu būdu tampa veiksnumo apribojimas šiukšles kaupiančiam asmeniui.
„Gyventojų, linkusių kaupti įvairius daiktus, tas kaupiamas turtas yra bevertis, labiau atliekos“, – sakė R. Baltaduonis. Pasak jo, kai viskas kraunama metai iš metų, būste pasidaro sąvartynas. O tai kelia grėsmę tiek šeimininko, tiek jo kaimynų sveikatai ir net gyvybėms. Atliekose veisiasi parazitai, pernešantys įvairias ligas, infekcijas, dauginasi grybeliai, pelėsis, ypač pavojingas sergantiesiems tam tikromis lėtinėmis ligomis.
Galų gale per sukauptus daiktus tampa neįmanoma prieiti prie įrenginių ar tinklų, kuriems reikalinga priežiūra. Taip pažeidžiami ir priešgaisrinės saugos, ir higienos reikalavimai. Pasitaiko užliejimų ir kitokių problemų, nekalbant apie kvapus ir turto nuvertėjimą. Niekas nenori įsigyti būsto su tokia nemalonia kaimynyste.
Nors gyventojui atrodo, kad savo namuose jis gali elgtis kaip nori, tačiau atliekų kaupimas tampa ne vien asmeniniu reikalu. Pagal mūsų šalies konstituciją, kiek-vienas žmogus gali elgtis laisvai, kol nekelia grėsmės aplinkiniams ir nepažeidžia kitų žmonių teisių.
Butų ūkio vadovo manymu, ginant viešąjį interesą, turi būti imamasi priemonių, kad gyvenamuosiuose būstuose atliekos nebūtų kaupiamos.
Pasak Butų ūkio vadovo, nustačius, kad buto sanitarinės sąlygos kelia grėsmę aplinkinių gyventojų turtui ir sveikatai, turėtų būti taikomos privalomos priemonės ir būstas sutvarkomas. O socialiniai darbuotojai turėtų reguliariai lankytis tokiuose namuose, net jeigu asmenys pagalbos ir nepageidauja.
Dėl su kaupikais susijusių problemų R. Baltaduonis pats yra ne kartą raštiškai kreipęsis į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą bei rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių.
Pasakojo, kad neseniai nuo minėtų problemų teko išvaduoti vieno namo gyventojus. Neįvardija, koks tai namas, bet sako, kad problema buvo tikrai didelė – įvairų šlamštą buto šeimininkė kaupė ne vienus metus.
Po kreipimosi į atitinkamas institucijas moteriai apribotas veiksnumas. Šiuo metu garbaus amžiaus moteris gyvena globos įstaigoje, o butas parduotas.
Nelabai seniai nuo šiukšlių buvo vaduotas ir vienas Jaunimo gatvės daugiabučio butas. Darbuotis jame teko net dvi dienas. Didžiuliu šiukšlynu savo butą pavertusio asmens artimieji gyvena užsienyje. Juos pavyko įtikinti, kad atvyktų ir leistų butą iškuopti.
Anot R. Baltaduonio, vykdant šią savotišką operaciją teko net pasitelkti bokštelį. Iš buto ketvirtame aukšte buvo išgabenti trys didžiuliai konteineriai įvairaus šlamšto.
Sakė pats buvo nuvykęs įvertinti patalpų, į kurias per atliekų labirintus prasibrauti buvo labai sudėtinga – nebuvo net kur kojos pastatyti. Du kambariai, koridorius, vonia ir tualetas buvo tiesiog užversti įvairiu šlamštu. Tačiau baisiausias dalykas tokiose vietose, kaip tikina pašnekovas, yra ne tik vaizdas, bet ir kvapas, kuris riečia nosį net ir laiptinėje.
Direktorius sakė šiuo metu Ukmergėje žinantis bent penkis tokius butus, kurių šeimininkai – kaupikai, tempiantys į namus viską, kas tik papuola. „Akivaizdu, kad jiems su sveikata tikrai ne viskas gerai, tad mūsų kaip visuomenės pareiga jiems padėti“, – mano Butų ūkio vadovas.
Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai smarkiai apšnerkštus butus šeimininkams palieka nuomininkai. Prisimena atvejį, kai dėl iš buto sklindančių kvapų net baiminosi rasią žmogaus ar gyvūno kūną. Talkinant policijai ir ugniagesiams buvo patekta į butą. Laimei negyvėlis nerastas, o baisią smarvę skleidė butą nuomojusių, o paskui išvykusių žmonių palikta žalia mėsa…
