Lygiai prieš 100-ą metų sausio mėnesį Ukmergės meteorologijos stotyje pradėti vykdyti meteorologiniai stebėjimai.
Tačiau šios sukakties nebėra kam minėti – anksčiau stotyje dirbo būrys meteorologų, o dabar pasiliko tik dalis etato, kelioms valandoms per dieną.
Kaip pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas meteorologas Gytis Valaika, per pastarąjį dešimtmetį tokiose, kaip Ukmergės, stotyse žmones beveik visiškai pakeitė automatai. „Man, kaip meteorologui, truputį gaila, bet nieko nepadarysi, automatai yra tikslesni, gali matavimus atlikti kas valandą, kas minutę“, – sakė jis.
Įrenginius ir pastatą prižiūrintis darbuotojas vasarą rūpinasi aplinka, nuvalo prietaisus, žiemą atlieka sniego dangos matavimą. Tai esą likęs bene vienintelis matavimas, kuris rankiniu būdu atliekamas tiksliau nei prietaisu.
Stoties aikštelėje yra keliolika įrenginių pagrindiniams orų stebėjimams atlikti: vėjo matavimui, temperatūrai, debesuotumui ir kitiems.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad Lietuvoje pirmieji meteorologiniai stebėjimai Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje buvo atlikti 1770 m. Jie buvo ir vieni pirmųjų Europoje. Meteorologijos stotys šalyje pradėtos steigti 1869 m.
Ukmergėje meteorologiniai stebėjimai pradėti nuo 1924 m. sausio 1 d. Čia buvo atliekami temperatūros, debesuotumo ir kritulių matavimai. Pirmoji stotis įkurta miesto centre, gimnazijos sode.
Pirmąja stebėtoja paskirta gimnazijos mokytoja Elena Laumenskaitė-Baronienė – visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių XX a. pradžios lietuvių moterų.
1939 m. stotis perkelta į Didžiosios Bažnyčios gatvę, nes ten gyveno stebėtojas Jonas Klimašauskas.
Karo metais stotis turėjo siųsti žinias apie orus ištisą parą vokiečių kariuomenei. Vėliau įstaiga dar keletą kartų buvo perkelta. Nuo 1958 m. ji įsikūrusi Gedimino gatvėje. Nuo tada stebėtoju, o po kelerių metų ir stoties viršininku dirbo Bronislovas Kaselis. Čia jis dirbo daugiau nei penkis dešimtmečius.
Dabar jau 89-erių metų sulaukęs B. Kaselis su nostalgija prisimena buvusią darbovietę bei reikšmingiausius įvykius, kuomet kaimyniniame Širvintų rajone buvo įsisukęs milžiniškas viesulas, kai įvyko avarija Jonavos azoto gamykloje ir teko neperstojamai stebėti orus Ukmergėje. Ypatinga situacija buvo ir Ukrainoje sprogus Černobylio atominei elektrinei.
B.Kaselis pasakojo, kad pokariu meteorologiniai matavimai Ukmergės stotyje buvo atliekami įvairių gamintojų, daugiausia vokiečių, prietaisais, vėliau – Sovietų Sąjungoje gamintais prietaisais. Prieš kelis dešimtmečius sumontuota moderni suomiška matavimų įranga.
Šiuo metu meteorologiniai parametrai matuojami automatiškai ir kas valandą perduodami į centrinę duomenų bazę Vilniuje.
Nors ir būdamas garbaus amžiaus, B. Kaselis dar aplanko savo senąją darbovietę, o vasarą rūpinasi ten kadaise pasodintu sodu.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos laikinoji vadovė Vida Ralienė pasakojo, kad Ukmergės meteorologijos stoties aikštelė, kurioje yra keliolika įrenginių, tikrai išliks. Tačiau sklype esantis pastatas tarnybai nebereikalingas. Greičiausiai ateityje bus ieškoma būdų, kaip jo atsisakyti, nes nenaudojamas tiesiog sunyks. Tokių pastatų tarnybą turi ir kituose rajonuose. „Turto bankas tokių pastatų atsisako, be to reikėtų atskirti aikštelės ir pastato sklypą“, – pasakojo laikinoji įstaigos vadovė.
Ukmergės orų rekordai
1959 metų liepą termometrai rodė 35 laipsnius karščio, o 2015 metų rugpjūtį – 35,4 laipsnio. 1956-ųjų žiemą spaudė net 38,3 laipsnio speigas.
***
Didžiausias paros kritulių kiekis – 99,6 mm – užregistruotas 1950 m. rugpjūtį.
***
Didžiausias vėjo gūsio greitis – 26 m/s – fiksuotas 1981 m. lapkritį, 1982 m. sausį ir 1988 m. gruodžio 31 d.
***
Didžiausias sniego dangos storis – 43 cm – užregistruotas 1996 m. kovo mėnesį.
