Neįgaliais, nedarbingais pripažintiems gyventojams priklauso įvairios socialinės paslaugos bei lengvatos, tarp jų – medicininės. Tačiau, kad jas gautų, tenka apeiti ne vieną instituciją. Ką daryti, kai reikiamo atsakymo taip ir nerandama? Taip nutiko vienam mūsų skaitytojui.
„Aš visiškai nedarbingas, nes esu neįgalus iki gyvos galvos“, – šmaikštavo redakcijoje apsilankęs ukmergiškis, bet visai rimtai papasakojo apie savo sveikatos bėdas ir dėl jų patiriamus rūpesčius. Jų priežastis, žmogaus teigimu, – trauma darbe.
Jis sakė susirgęs prieš daug metų. Sveikatą jam sugadino vibracinė liga, pripažinta 1991 metais. Pasakojo dirbęs Ukmergės avalynės fabrike: „Ten – klijai, vibracija, triukšmas, dulkės – viskas prisidėjo. Be to, esu po insulto, man nustatyta daug visokių ligų. Rankos, kojos nuolatos dreba.“
Žmogus dažnai lankosi pas gydytojus, turi daugybę jų išrašų. Deja, visi medikai, jo teigimu, vis parašo skirtingus jo ligos kodus. Tie nesutampantys skaičiai ir sukelia aibę problemų, mat nebeaišku, kokia iš tiesų yra ukmergiškio ligos diagnozė.
„Vis kitas gydytojas kitaip parašo. Vieni taip įvardija, kiti – kitaip: neurologų, reabilitologų, kitų medikų išrašai skiriasi“, – stebisi pacientas. Jis pats vadovaujasi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateiktais išrašais. Juose nurodyti duomenys apie jo ligas ir nedarbingumo lygį. Nesupranta, kodėl būtent jais nesivadovauja medikai, ligos pašalpas skirianti Ukmergės rajono savivaldybė.
Dokumentuose – painiava
Tarnybos išvados, teigia, nesutampa su tuo, kas parašyta jam išduotame neįgaliojo pažymėjime. Jam neaišku, kodėl, išduodant šį dokumentą, nebuvo paisoma komisijos nurodytų skaičių.
Vyro teigimu, asmenims, dėl nelaimingo atsitikimo patyrus traumą darbe, valstybė garantuoja socialinę paramą. „Man konstatuotas 70 proc. netekto darbingumo lygis, gaunu invalidumo pensiją, priklausau asmenų, kurie yra socialiai remtini, kategorijai. 1989 m. persirgau galvos smegenų infarktu su kraujo išsiliejimu. Nuo 1991 m. komisija man nustatė profesinį vibracinį susirgimą, nuo 1997 m. esu nedarbingas“, – pasakojo pašnekovas.
2003 m. jam išduotas profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas, kuriame nurodyta – nedarbingas, neterminuotai. „Mano darbingumo lygis – 30 proc., o antra invalidumo grupė, kurią turiu, prilyginama 35 proc. darbingumo lygiui. Kodėl nebuvo nustatyti mano poreikiai pagal darbingumo lygį 2005 metais? Kodėl Ukmergės gydytojai nesutinka su specialistų iš NDNT išvadomis?“
Vyriškis sako, kad jam turėtų priklausyti pašalpos pagal gydymą nuo profesinių ligų. Be to – reabilitacija, kurios dabar gydytojai, žiūrėdami tik į neįgaliojo pažymėjimą, neskiria. Sako – pats mokėk pinigus ir važiuok.
Rėmėsi pažymėjimu
Šio gyventojo atvejis yra gerai žinomas rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje. „Su juo esame labai daug bendravę, į daug raštų atsakinėję dėl jo turėtos II invalidumo grupės prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui ir neįgaliojo pažymėjimo išdavimo“, – sako Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Lina Sabaliauskienė.
Vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas neterminuotam laikui, invalidumo grupės prilyginamos specialiųjų poreikių lygiui. Remiamasi jų turimais invalidumo pažymėjimais, teigia vedėja.
Anot jos, rajono savivaldybės administracija piliečiui nustatytą II invalidumo grupę neterminuotai prilygino vidutinių specialiųjų poreikių lygiui.
„I invalidumo grupė prilyginama didelių specialiųjų poreikių lygiui. II grupė – vidutinių, III – nedidelių specialiųjų poreikių lygiui, – pasakojo ji. – Nuo 2005 m. liepos pensinio amžiaus asmenims darbingumo lygis nėra nustatomas – jiems yra nustatomas specialiųjų poreikių lygis.“
Išvados – gydytojo
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistės Nomedos Pikelytės manymu, atsakymo vyras turėtų ieškoti pas medikus.
Kad būtų nustatyti asmens specialieji poreikiai, pasakojo ji, pirmiausia žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją. Šis jį siunčia pas specialistus, kurie nustato ligonio sveikatos būklę – kokie yra jo organizmo funkcijų sutrikimai, liekamieji reiškiniai.
„Tuomet gydantis gydytojas viską mums surašo siuntime ir būtent juo mes vadovaujamės“, – sako specialistė. Anot jos, nustatant nedarbingumo lygį, taip pat pildomas gausus klausimynas apie asmens sveikatą. Jį pildo socialinis darbuotojas. Jeigu žmogus vaikštantis, pats atvyksta pildyti į savivaldybę, jei ne – socialinis darbuotojas ateina pas jį į namus.
„Klausimyne vertinamas jo savarankiškumas. Mes gaunam iš savivaldybės užpildytą klausimyną. Taigi, turim iš dviejų šaltinių dokumentus, ir tada pagal tam tikrą formulę būna išvedami skaičiai ir nustatomas konkretaus asmens priežiūros lygis“, – pasakojo N. Pikelytė.
Jis gali būti nustatytas metams, dvejiems ar neterminuotai. „Jeigu žmogaus sveikatos būklė pasikeičia, jis gali atvykti pas mus arba atsiųsti patikslintus duomenis. Viskas griežtai reglamentuota ir čia negalima ko nors naujo išrasti. Visos socialinės paslaugos žmogui priklauso pagal tai, ką mes nustatėm, vadovaudamiesi minėtais šaltiniais“ – sakė ji.
Mūsų skaitytojo papasakota situacija susijusi su medicinos reabilitacija, todėl specialistė jam pataria klausti medikų, kad jie išsamiau viską paaiškintų.
Dėl neaiškumų ragina kreiptis į NDNT Vilniaus teritorinio skyriaus, kuris nustatė nedarbingumo lygį, vedėją arba rašyti el. paštu [email protected].
