Asmenys, pašaukti tarnauti Lietuvos kariuomenėje, gali atlikti ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Jie skiriami atlikti darbų, nesusijusių su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu. Tai – tam tikrose įstaigose dirbami visuomenei naudingi darbai. Tačiau tokios tarnybos pageidaujančiųjų – vos vienas kitas.
Lietuvoje 2015 m. atnaujintas šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Nuo tada karo prievolininkai, patekę į šaukiamųjų sąrašus, turi teisę pasirinkti alternatyviąją tarnybą.
Tokių prašymų sulaukia Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba. Šis būdas sudaro galimybę atlikti tarnybą karo prievolininkams, kurie dėl religinių ar pacifistinių (smerkiančių karus) įsitikinimų negali tarnauti su ginklu.
Prievolininkas gali būti skiriamas atlikti alternatyviąją tarnybą, jeigu jis yra pašaukiamas atlikti NPPKT, yra pripažįstamas tinkamu pagal sveikatos patikrinimo išvadą ir kandidato prašymas pripažįstamas pagrįstu.
Tarnyba atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose: savivaldybėse, ligoninėse, slaugos įstaigose ir pan. Tokios tarnybos trukmė yra 10 mėnesių – vienu mėnesiu ilgiau nei NPPKT.
Prievolininkų skyrimo į pareigas procedūras reglamentuoja LR Vyriausybės 2000 m. vasario 23 d. nutarimu patvirtintas Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės institucijose ir prievolininkų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Jis taip pat nustato tarnybos atlikimo tvarką, įstaigos, į kurią prievolininkas paskirtas, vadovo pareigas ir teises.
Sprendžia komisija
Pateiktus prašymus nagrinėja ir rekomendacijas dėl jų pagrįstumo teikia specialioji komisija. Ją sudaro asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovai. Atsižvelgdama į rekomendacijas, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija priima sprendimą.
Alternatyviąją tarnybą atliekantiesiems taikomos tokios pat piniginės skatinimo priemonės, kokias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nustato privalomosios pradinės karo tarnybos kariams. Tačiau šią tarnybą atliekantys karo prievolininkai nėra aprūpinami gyvenamąja patalpa bei apranga, nes tarnyba vyksta ne kariuomenės daliniuose. Tarnaujama be Lietuvos kario uniformos.
Bendra gyvenamąja patalpa asmenys jų pageidavimu gali būti aprūpinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik tuo atveju, kai jų darbo vieta yra kitos savivaldybės (kurioje negyvena) teritorijoje.
Anksčiau nebuvo
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba kreipėsi į šalies savivaldybes. Prašoma informuoti dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo savivaldybių įstaigose galimybių. Raštiškas prašymas atsiųstas ir Ukmergės rajono savivaldybei.
„Tokį dokumentą gauname kasmet. Tai paklausimas raštu, ar savivaldybės įstaigoms būtų poreikis priimti dirbti šauktinių“, – sakė Valdas Rabazauskas, savivaldybės vyr. specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai.
Anot jo, įstaigų vadovai supažindinti su Vyriausybės nutarimais, reglamentuojančiais alternatyviosios tarnybos atlikimo tvarką: „Anksčiau, per visus tuos metus, norinčiųjų priimti nebuvo. Dabar vėl apklausiam įstaigas, renkam informaciją. Jose jaunuoliai galėtų atlikti tarnybą ir pagal savo specialybę. Jeigu ne – iš jų nereikalaujama specialaus išsilavinimo.“
Šauktinių pageidautų
Viena iš įstaigų, svarstanti įdarbinti šauktinių, jei atsirastų būtent tokios tarnybos pageidaujančių asmenų, – Vlado Šlaito viešoji biblioteka. Joje šiuo metu vyksta didžiulė renovacija, pertvarkomos patalpos. Dalis darbuotojų įsikūrė naujuose kabinetuose, tačiau kitų laukia kraustynės. Todėl papildomos darbo rankos, kolektyvo teigimu, labai praverstų.
Atsisako galimybės
Pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus viešųjų ryšių specialistės Ingos Taučikienės, kai kurie piliečiai iš tiesų susivilioja kitokios tarnystės pasiūlymu. Tarnyba šiuo metu, teigė ji, yra gavusi 14 prašymų. Nuo 2015 m. prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą buvo nagrinėta per 30.
Vis dėlto pasitaiko ir atvejų, kai nuo tokios tarnybos norima išsisukti. „Nepaisant to, kad šiais metais 12 asmenų buvo rekomenduota atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nė vienas iš jų to padaryti nepareiškė noro. Privaloma tvarka jie negali būti pašaukti, nes pagal šaukiamųjų sąrašą jiems neatėjo eilė“, – aiškino I. Taučikienė.
