Spalio 23 d. Ukmergės kultūros centre skambės operetės spektaklis „Išsipildžiusios svajonės istorija“. Ją atliekamomis arijomis papasakos solistai Vytautas Kurnickas ir Gražina Skinderytė-Kurnickienė. Šiai solistei Ukmergė – ypatingas kraštas. Čia kadais gyveno ir savo svajones kūrė jos tėvas ir seneliai.
Gražina Skinderytė-Kurnickienė sako, kad muzikinis operetės spektaklis „Išsipildžiusios svajonės istorija“ buvo sukurtas kaip vienkartinis labdaros projektas.
Pernai vasarą jis rodytas Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje, siekiant paremti Nacionalinį vėžio institutą.
„Gana anksti netekau savo tėvų, kurie buvo pasmerkti šios ligos diagnozės. Suprantu ką išgyvena šia liga sergantys ligoniai, jų artimieji ir medikai. Netekties jausmas, tačiau kartu ir amžina padėka medicinos darbuotojams, padėjusiems nors truputį pailginti ir pagerinti gyvenimo kokybę mano tėvams, lydi visą gyvenimą. Todėl norėjosi medikams padovanoti vakarą su lengva klasikine muzika ir gražia istorijos pabaiga“, – pasakoja solistė.
Tačiau pasibaigus spektakliui, žiūrovai ne tik dėkojo bet ir sakė, kad „Išsipildžiusios svajonės istoriją“ reikia būtinai vežti į kitus Lietuvos miestus, kad daugiau žmonių pasidžiaugtų šiuo reginiu.
Taip prasidėjo muzikinio spektaklio kelionė per Lietuvą. 18-asis spektaklis atvedė į Ukmergę, su kuria G. Skinderytę-Kurnickienę sieja ypatinga jos senelių meilės istorija.
Prieš tėvų valią
Solistė pasakoja, kad jos senelis Jonas Skinderis buvo turtingų Ukmergės ūkininkų sūnus. Pasipriešinęs savo tėvų valiai tapti ūkininku, jis pėsčias iškeliavo į Kauną mokytis išsvajotos profesijos – dainavimo.
Sėkmingai įstojęs į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, puikiai mokėsi, buvo daug žadantis būsimas dainininkas – bosas. Tačiau, bestudijuojant, sutiko savo gyvenimo meilę. Šios meilės istorija klostėsi taip, kad jo mylimoji pradėjo lauktis. Tad studentui Jonui teko nutraukti mokslus, grįžti į gimtąją Ukmergę ir, sukūrus šeimą, rūpintis į pasaulį ateinančiu vaikeliu.
„Taip gimė mano tėtė. Iš jo pasakojimų žinau, kad dėl griežtų tuometinių moralės normų senelio tėvai ūkininkai nenorėjo pripažinti neklaužados sūnaus šeimos. Negana to, kad pasipriešino tėvams ir išvyko į Kauną mokytis dainavimo, dar grįžo namo su besilaukiančia žmona, taip ir nebaigęs mokslų“, – pasakojo solistė.
Jos tėtė Teodoras Skinderis, gimęs 1941 metais Ukmergėje, augo labai sunkiu laikotarpiu. Sako, kad tuomet pagal korteles dalijamos duonos neretai iki namų neparnešdavo – suvalgydavo pakeliui. Būdamas guvaus charakterio, kartais jis slapta įsigaudavo į savo senelių ūkininkų daržus ir nugvelbdavo morką ar kitą daržovę.
„Mano senelis tėtį mėgino lenkti prie muzikos, sunkiai taupydami jiedu abu su senele netgi buvo nupirkę pianiną. Bet viskas baigėsi tuo, kad tėtė iš savo muzikos pamokos paspruko per tvorą – gamų grojimas jam buvo kankynė.
Senelis, būdamas meniškos sielos, nors ir nebaigęs muzikos studijų, dirbo darbą, susijusį su menu. Senojoje Ukmergės fotoateljė ranka retušuodavo nuotraukas. Muzikos ilgesį palaidojo savo širdyje. O mano tėtę domino vaidyba. Mėgėjiškame Ukmergės teatre jis su džiaugsmu vaidino spektakliuose ir netgi kūrė pagrindinius vaidmenis. Tačiau, sulaukęs 18-os, tėvų įkalbėtas pasirinko praktišką specialybę – tapo inžinieriumi“, – pasakojo G. Skinderytė-Kurnickienė.
Ukmergė – tėvelio pasakojimuose
„Dabar apsilankiusi Ukmergėje, žengdama per senus grindinio akmenis jaučiu kažkokį nenumaldomą ryšį, lyg seni pastatai ar grindinys man pasakotų istoriją. Nors pati niekada negyvenau Ukmergėje, gimiau ir užaugau Kaune, tačiau, matyt, mums patiems nežinomi saitai riša mus su senelių ir prosenelių vietomis“, – pasakoja solistė.
Didžioji gyvenimo meilė
Sako, kad ir judviejų su vyru Vytautu meilės istorija buvo iš tų uždraustų. „Kai pamilome vienas kitą, jis buvo vienos mano dėstytojos vyras Lietuvos muzikos akademijoje. Per daug ką teko gyvenime pereiti, tačiau niekada nieko nekeisčiau. Nors ir buvau mūsų mažame klasikinės muzikos pasaulyje vertinama pagal mūsų santuokos prizmę, tačiau į nieką nekeisčiau mūsų laimingos santuokos, kuri jau tęsiasi 18 metų.“
Yra įsitikinusi, kad jei sutinki tą žmogų, kuris yra didžioji tavo gyvenimo meilė – visa kita sėkmė ateis savaime. Svarbiausia nepaleisti tos meilės ir ją saugoti. Kai kūrė operetės siužetą, iš dalies tapatino jį ir su savo pačių likimu. Mano, kad visais laikais žmonės mėgo ir mėgsta vertinti ir teisti… O geriau tiesiog pasidžiaugti patekėjusia saule, vakaro žvaigždėmis ir nusišypsoti gyvenimui, nes jis taip greitai prabėga…
„Gal tokia jau mano karma… Kaip ir senelių. Santuoka iš tikros gyvenimo meilės, nors ir prieštaraujanti taisyklėms“, – sako solistė.
Kelias atvedė į Ukmergę
Džiaugiasi, kad operetės „Išsipildžiusios svajonės istorija“ kelias atvedė būtent į Ukmergę. Spektaklio herojai, tarsi jos seneliai, priešinasi tuometinėms visuomenės normoms tam, kad sukurtų šeimą, kad išsaugotų savo meilę. Skambant pačioms ryškiausioms garsių operečių melodijoms, šis spektaklis pasakoja grafo ir paprastos gatvės artistės meilės istoriją, kuri nugali visas kliūtis, nugriauna visas sienas tam, kad išsipildytų jų svajonė.
„Visada šį spektaklį atliekame su džiaugsmu, gera žmonėms dovanoti romantišką istoriją, atlikti gražią operečių muziką, tačiau Ukmergėje šis spektaklis yra dar ypatingesnis, nes šis miestas pasakoja mano pačios senelių istoriją“, – sako G. Skinderytė-Kurnickienė.
***
Spalio 23 d. 18 val. Ukmergės kultūros centre – muzikinis operetės spektaklis „Išsipildžiusios svajonės istorija“. Spektaklyje skamba ištraukos iš Imre Kalman, Franz Lehar, Johann Strauss ir kitų operečių. Charizmatiškas, artistiškas vokalinis duetas „Bella Vita“, kurio nariai – profesionalūs solistai – Gražina Skinderytė-Kurnickienė (sopranas) ir Nacionalinio operos teatro emeritas Vytautas Kurnickas (tenoras) padovanos žiūrovams „Išsipildžiusios svajonės istoriją“.
