Išsikraustė negrįžtamai

Uk­mer­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo dar­buo­to­jai grei­čiau­siai į bu­vu­sį pa­sta­tą mies­to cen­tre ne­be­grįš. Ti­ki­ma­si, kad skau­di ap­nuo­di­ji­mo gyv­si­dab­riu is­to­ri­ja pa­spar­tins nau­jo teis­mo pa­sta­to sta­ty­bas.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Sve­čiai pri­ta­rė, kad ge­riau­sia lai­ki­na vie­ta teismui – po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ko­mi­si­ja įvy­kį teis­me pa­skel­bė eks­tre­ma­liu.

Su­lau­kus šios ži­nios su­si­tik­ti su ra­jo­no tei­sė­jais į Uk­mer­gės tu­riz­mo ir ver­slo in­for­ma­ci­jos cen­trą at­vy­ko tei­sė­jų ta­ry­bos at­sto­vai: ta­ry­bos sek­re­to­rė Lai­ma Gar­ne­lie­nė, pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Egi­di­jus Lau­žikas bei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Ze­lian­ka, Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Vaš­ke­vi­čius.

Su­si­rin­ku­sie­ji pa­žy­mė­jo, kad pa­skelb­ta eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja leis ope­ra­ty­viau pri­im­ti rei­kia­mus spren­di­mus, efek­ty­viau spręs­ti su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją. Da­bar di­džiau­sią ne­ri­mą ke­lią žmo­nių svei­ka­ta.

Kon­sul­tuos tok­si­ko­lo­gai

Teis­mo dar­buo­to­jai jau ga­vo Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to la­bo­ra­to­ri­jos at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­nis dėl gyv­si­dab­rio kon­cen­tra­ci­jos kie­kio jų or­ga­niz­me.

Ki­tą sa­vai­tę bus pra­dė­tas iš­sa­mus jų svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mas, ku­rį or­ga­ni­zuo­ja Na­cio­na­li­nė teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Jau su­de­rin­tas teis­mo dar­buo­to­jų pri­ėmi­mo gra­fi­kas Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Me­di­ci­nos cen­tre, kur bus at­lik­ti jų svei­ka­tos ty­ri­mai, pa­teik­tos re­ko­men­da­ci­jos. Uk­mer­giš­kius pa­si­ruo­šę kon­sul­tuo­ti ge­riau­si ša­lies tok­si­ko­lo­gai.

Į Uk­mer­gę at­vy­kę sve­čiai ra­gi­no vi­sus be iš­im­ties esa­mus ir bu­vu­sius teis­mo dar­buo­to­jus pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be iš­si­tir­ti svei­ka­tą.

Apy­gar­dos teis­mo pir­mi­nin­kas V. Ze­lian­ka pa­dė­ko­jo mū­sų teis­mo dar­buo­to­jams už tai, kad ne­pai­sant di­džiu­lės įtam­pos ir stre­so jie vi­si dir­ba, ins­ti­tu­ci­jos veik­la ne­nu­trūks­ta. Pri­min­ta, kad, at­si­žvel­giant į gau­na­mus skun­dus, Uk­mer­gės teis­mas ver­ti­na­mas kaip vie­nas ge­riau­sių.

Ta­po ži­no­vais

Teis­mo dar­buo­to­jai pa­sa­ko­jo po ne­lem­to įvy­kio ta­pę tik­rais gyv­si­dab­rio spe­cia­lis­tais. Ži­no­ma, dau­giau­siai in­for­ma­ci­jos ran­da in­ter­ne­to pla­ty­bė­se.

La­bai su­dė­tin­ga yra tai, kad toks įvy­kis, koks nu­ti­ko mū­sų teis­me, – pir­mas ša­ly­je ir nė­ra įtei­sin­ti nor­ma­ty­vai, ku­riais ga­li­ma va­do­vau­tis, nu­sta­tant leis­ti­nas gyv­si­dab­rio kon­cen­tra­ci­jas pa­tal­po­se. To­dėl at­lie­kant ty­ri­mus ten­ka rem­tis ki­tų ša­lių prak­ti­ka.

Savo bėdas aptarė teismo darbuotojai.

Po to, kai apie mū­sų teis­mo is­to­ri­ją su­ži­no­jo vi­sa Lie­tu­va, Uk­mer­gės tei­sė­jai su­lau­kia juos pa­lai­kan­čių­jų laiš­kų.

Lai­ki­no­ji teis­mo pir­mi­nin­kė Edi­ta Za­rem­bie­nė pa­sa­ko­jo ne­se­niai ga­vu­si vie­no ma­ri­jam­po­lie­čio laiš­ką su įvai­rio­mis iš­kar­po­mis iš laik­raš­čių. Iš pra­džių ma­nė – skun­das, ta­čiau įdė­miau per­žvel­gu­si su­pra­to, kad tas žmo­gus at­siun­tė su­kaup­tą me­džia­gą, kaip gy­ven­ti, ko­kius pro­duk­tus var­to­ti esant ap­si­nuo­di­ji­mui gyv­si­dab­rio ga­rais.

Tei­sė­ja Snie­guo­lė Biels­kie­nė pa­sa­ko­jo ga­vu­si elek­tro­ni­nį laiš­ką net iš Sankt Pe­ter­bur­go. Šio Ru­si­jos mies­to me­di­kai kvie­čia at­vyk­ti pas juos tir­tis svei­ka­tos.

Tei­sė­jas Ri­nal­das Ada­mo­nis iš­sa­kė min­tį, jog pri­klau­so­mai nuo svei­ka­tos būk­lės mū­sų ra­jo­no teisėjai ga­lės rei­ka­lau­ti iš vals­ty­bės ža­los dėl svei­ka­tos at­ly­gi­ni­mo.

Tei­sė­jo ma­ny­mu, gyv­si­dab­riu teis­mas bu­vo nuo­di­ja­mas de­šimt­me­tį – nuo 2003-iųjų, kuo­met pir­ma­me pa­sa­to aukš­te bu­vo ras­ta iš­pil­ta šios me­džia­gos. „Tai ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė“, – pa­brė­žė tei­sė­jas.

Ta­čiau vyk­dant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą kol kas dar ne­nu­sta­ty­ta, ar tik­rai anuo­met iš­pil­tas gyv­si­dab­ris ir gruo­dį ras­ta­sis yra tas pats.

Tik­tų po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas

Uk­mer­gės teis­mui ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė siū­lo kel­tis į jau­ni­mo mo­kyk­lą ar­ba „Ši­lo“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los pra­di­nu­kų kor­pu­są, esan­tį ša­lia Vai­kų glo­bos na­mų.

Ta­čiau tei­sė­jams abi šios vie­tos ne­tin­ka. Penk­ta­die­nį Uk­mer­gė­je ap­si­lan­kę tei­sė­jų ta­ry­bos na­riai įver­ti­no, kad pa­ti tin­ka­miau­sia iš ga­li­mų vie­tų, kur ke­le­riems me­tams ga­lė­tų pri­sig­laus­ti jų įstai­ga, – po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas. Čia ga­lė­tų tilp­ti vi­si teis­mo dar­buo­to­jai ir net vi­sas teis­mo ar­chy­vas.

Ga­li­my­bė grįž­ti at­gal į se­ną­jį pa­sta­tą šiuo me­tu at­ro­do jau ne­ga­li­ma. Ir Uk­mer­gės teis­mo dar­buo­to­jai, ir jų in­te­re­sus gi­nan­ti na­cio­na­li­nė teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­ja vi­lia­si, kad iš mir­ties taš­ko pa­ju­dės nau­jo teis­mo pa­sta­to sta­ty­bos. Skly­pas Del­tu­vos gat­vė­je šiam tiks­lui jau yra įsi­gy­tas.

Su­si­rū­pi­no sau­gu­mu

Po is­to­ri­jos Uk­mer­gės teis­me, kuo­met ne­ži­nia, ka­da ir ka­s, kaip spė­ja­ma, pik­ta­va­liš­kai po ra­dia­to­riais pa­py­lė nuo­dus sklei­džian­čio me­ta­lo, sa­vo sau­gu­mu su­si­rū­pin­ta vi­suo­se ša­lies teis­muo­se.  Čia im­tos aky­liau sau­go­ti ir ra­kin­ti po­sė­džių sa­lės.

Po mė­ne­sio Uk­mer­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo klau­si­mus ža­da­ma pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te.