Naudojantieji šulinių vandenį šiemet skundžiasi jo trūkumu. Šią problemą gyventojai sprendžia kas kaip – vieni prisipažįsta maistui parsivežantys po keletą plastikinių butelių iš darbo, vandentiekį turinčių giminaičių, parduotuvės. Kiti vandens atvežti ir supilti į šulinį prašo UAB „Ukmergės vandenys“.
UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas sako, kad šį rudenį sulaukta ne visai įprastų užsakymų – žmonės prašo atvežti geriamo vandens ir supilti į šulinius.
„Tokių užsakymų anksčiau pasitaikydavo labai retai“, – sako direktorius. Paprastai prašoma atvežti 3 kubinius metrus vandens. Tokio kiekio pakanka, kad supylus į šulinį vanduo jame pakiltų per kokius tris ritinius.
Aišku, toks sprendimas nėra ekonomiškas, kadangi, pasak direktoriaus, apie kubinį metrą dar susigeria į gruntą. Be to, be vandens kainos, skaičiuojamos pagal įmonės tarifus, užsakovai dar turi susimokėti ir transporto išlaidas.
Padaugėjo norinčiųjų vandentiekio
Pasak direktoriaus, šie metai tikrai išskirtiniai ir pagal prie centralizuotai tiekiamo vandens tinklų norinčių prisijungti kaimo gyventojų skaičių. Jis neabejoja, kad nemažai prie tokio apsisprendimo prisidėjo ir šiųmetė sausra.
Tačiau įmonei iškyla keblumų dėl finansavimo. Mat norint gyvenvietėje vandentiekio įrengimą finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, 2014–2020 metų programoje nurodoma, kad joje turi būti ne mažiau kaip 200 gyventojų.
Tuo tarpu dviejose gyvenvietėse – Taujėnų seniūnijos Pamūšio kaime bei Pabaisko seniūnijos Vaitkuškio kaime, kurių gyventojai pageidauja įsivesti vandentiekį, tiek gyventojų nėra.
Arlinskas patikino, kad ieškoma būdų, kaip išspręsti finansavimo klausimus, šia tema diskutuojama su rajono vadovais.
Tokių metų neprisimena
Veprių seniūnijos seniūnė Dalė Urbonienė sako, kad žmonės skundžiasi gerokai nusekusiais šuliniais. Esą vandens juose likę vos ant dugno.
Anot seniūnės, problema tikrai aktuali – tokio reiškinio, kad taip masiškai ištuštėtų gyventojų šuliniai, ji neprisimena per visus 15 savo darbo šiose pareigose metų.
Urbonienė pasakojo, kad toks šulinio vandens trūkumas skatina žmones jungtis prie centralizuoto vandentiekio tinklo.
Tačiau tai padaryti gali tik tų vietovių gyventojai, kur bent iki gyvenvietės ar gatvės pradžios ateina vandentiekio vamzdynai.
Neseniai tokį pageidavimą išreiškė Kultuvėnų kaimo Dvaro gatvės gyventojai. Kadangi pagrindinė vandentiekio magistralė praeina netoli, atsirado galimybė pratęsti vamzdyną ir nutiesti įvadus į individualius namus. Dvylika sodybų apsirūpino centralizuotai tiekiamu vandeniu.
Vienkiemiuose dar liūdniau
Seniūnė pasakojo, jog vandens trūkumu šuliniuose jai skundėsi ne vienas vienkiemio gyventojas.
„Bet čia jau didesnė problema – vandentiekio trasos netoli nėra. Pasiūlau žmonėms prašyti kaimynų, jei pas tuos yra. Sakau, kad jei reikės, tai ir patarpininkausiu. Kažkaip reikia išlaukti, iškentėti, ieškoti išeities. Gal daugiau palis, prisirinks vandens ir į šulinius“, – svarsto pašnekovė.
Veprių gyvenvietėje prie vandentiekio galėjo prisijungti bene visi, kurie norėjo. Dauguma ir prisijungė, tačiau tie, kurie liko „ištikimi“ šuliniams, prasitaria jaučiantys vandens trūkumą.
Apsigalvojusiems vepriškiams ji pataria pasitarti su kaimynais ir jei atsiras bent kokie penki norintieji, ji jų raštišką pageidavimą perduos UAB „Ukmergės vandenys“.
Apie šią problemą pasakojo ir Taujėnų seniūnė Elvyra Tulušienė. Ji apgailestauja, kad seniūnija neturi galimybės aprūpinti gyventojų vandeniu.
„Žinau, jog žmonės perka vandenį, cisternom veža ir pila į šulinius. Aišku, kad brangus malonumas, tačiau ten, kur nėra vandentiekio ar gręžinio, šiokia tokia išeitis“, – sako pašnekovė.
Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas sako, kad didžiausiose seniūnijos gyvenvietėse – Pabaiske, Daumantiškyje, Antakalnyje – su šia problema nesusiduriama. Mat jų gyventojai turi vandentiekį.
Tačiau pasakojo girdėjęs, jog vandens pristigo turintieji tvenkinius: „Vandens lygis juose taip nukrito, kad iškilo grėsmė ten gyvenančioms žuvims. Seniūnijos pagalbos žmonės neprašė – patys vežėsi gal iš upelių ar ežero.“
Problema gali net paaštrėti
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, kad ši problema, kuomet ne tik nuseko upės, ežerai ar tvenkiniai, bet ir gruntiniai vandenys, būdinga didžiajai šalies daliai.
Jis išvardijo dvi šio reiškinio priežastis. Viena iš jų – keletą metų pastebima šiltėjančių žiemų tendencija.
„Kad ir praeitą žiemą – sniego buvo nedaug, upės, ežerai nepasipildė. O tuo pačiu daugelyje rajonų nukrito ir gruntiniai vandenys“, – sako J. Kilpys.
Kita priežastis – labai karšta ir sausa vasara. Kai kuriuose rajonuose kritulių trūkumas sukėlė padarinius, kurie atitiko net stichinės sausros kriterijus.
Nors Ukmergėje stichinė sausra ir nebuvo paskelbta, tačiau vandens trūkumas mūsų rajone akivaizdus.
Klimatologai prognozuoja, kad ir ši žiema bus šilta.
Kokie būtų padariniai?
„Jei praeitos žiemos situacija pasikartotų, tai reikštų, kad problema dėl vandens trūkumo tęsiasi. O kuo ilgiau ji tęsis, tuo labiau gilės“, – aiškino pašnekovas.
Klimato kaita, apie kurią dažniausiai kalbama kaip apie globalinę ir tuo pačiu tolimą nuo mūsų, pastaruoju metu labai aiškiai pasireiškia vietiniame regione.