Išrinkti vertingiausi sėkliniai eglynai

Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jo­je ne­se­niai vie­šė­jo Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos (VMT) Miš­ko ge­ne­ti­nių iš­tek­lių sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Val­man­tas Kun­dro­tas. Urė­di­jos spe­cia­lis­tai jam ap­ro­dė šį­met gau­siai de­ran­čius sėk­li­nius bei pir­mos se­lek­ci­nės gru­pės eg­ly­nus.

Li­gi­tos Juod­val­kie­nės nuotr. Kan­ko­rė­žius eg­lės bran­di­na kas sep­ty­ne­rius me­tus.

Iš jų bu­vo at­rink­ti ver­tin­giau­si, ku­riuo­se urė­di­ja šį­met ke­ti­na rink­ti sėk­las. At­rink­ti me­dy­nai bus įtrauk­ti į sėk­li­nių me­dy­nų są­va­dą, tad sėk­los iš jų ga­lės bū­ti ren­ka­mos ir at­ei­ty­je.

Eg­lės ap­si­py­lė kan­ko­rė­žiais

Urė­di­jos miš­ko žel­di­ni­mo in­ži­nie­rės As­tos Straz­die­nės pa­ste­bė­ji­mu, eg­lės sep­ty­ne­ri me­tai iš ei­lės ne­de­rė­jo. Šį­met jos ap­si­py­lė kan­ko­rė­žiais. Ko­ne vi­sos – nuo ma­žiau­sios iki di­džiau­sios sva­ri­na jais ap­li­pu­sias ša­kas. Dau­giau­sia kan­ko­rė­žių vir­šū­nė­se.

Iki me­tų pa­bai­gos eg­lės kan­ko­rė­žiai ne tik pa­ru­duos, bet pa­ga­vę šal­čio iš­si­skleis ir ma­žos sėk­le­lės iš jų, pa­birs į bal­tą snie­gą. Tad jei­gu no­ri jas su­si­rink­ti, kan­ko­rė­žius nu­si­skin­ti tu­ri su­skub­ti dar iki Ka­lė­dų. Ge­riau­sia – po pir­mų­jų šal­nų.

Ta­čiau rink­ti sėk­las ga­li­ma tik nuo ge­riau­sių ge­ne­ti­nių sa­vy­bių me­džių. Urė­di­ja tu­ri du eg­lės sėk­li­nius me­dy­nus. Vie­nas jų, 5,1 ha, yra Del­tu­vos gi­ri­nin­ki­jos Kal­nų miš­ke, ki­tas, 4,5 ha, – Gi­re­lės miš­ke Še­šuo­lių gi­ri­nin­ki­jo­je. Krikš­tė­nų gi­ri­nin­ki­jo­je, Še­šuo­lių gi­rio­je, yra įveis­ta dar 5,4 ha eg­lės sėk­li­nė plan­ta­ci­ja.

Ta­čiau sėk­li­nė plan­ta­ci­ja Krikš­tė­nų gi­ri­nin­ki­jo­je yra dar la­bai jau­na – jai vos ket­ve­ri me­tai – eg­lės pra­dės de­rė­ti po 10 me­tų, o iš ki­tų dvie­jų me­dy­nų, nors jie jau bran­dūs, su­rink­tų sėk­lų ne­pa­kan­ka.

Urė­di­jos vy­riau­sia­sis miš­ki­nin­kas Vi­lius Pa­lio­nis sa­ko, jog urė­di­jai sa­vo reik­mėms kas­met rei­kia apie 70 ki­log­ra­mų eg­lės sėk­lų. Ka­dan­gi eg­lė de­ra ne kas­met, o kas sep­ty­ne­rius me­tus, rei­kia su­kaup­ti sėk­lų re­zer­vą, o jis di­džiu­lis – 490 kg. Tai­gi be­veik pu­sę to­nos ma­žų eg­lės sėk­le­lių. Pri­rink­ti kan­ko­rė­žių teks maž­daug 25 to­nas.

Iš­rin­ko 18 skly­pų

No­rė­da­mas tu­rė­ti to­kį kie­kį sėk­lų, ieš­ko­ti jų tu­ri ne tik po sėk­li­nius, bet ir ki­tus me­dy­nus. Ži­no­ma, ne po bet ko­kius, o po ge­riau­sius – pir­mos se­lek­ci­nės gru­pės.

Pir­mos se­lek­ci­nės gru­pės me­dy­nus nu­sta­tė miš­kot­var­kos pro­jek­tus ku­rian­tys miš­kot­var­ki­nin­kai. „Rei­kia, kad juos dar įver­tin­tų ir lei­di­mą sėk­loms rink­ti duo­tų Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos miš­ko ge­ne­ti­nių iš­tek­lių sky­riaus spe­cia­lis­tai“, – pa­aiš­ki­no urė­di­jos miš­ko žel­di­ni­mo in­ži­nie­rė As­ta Straz­die­nė. O kad ne­bū­tų jo­kių ne­ti­kė­tu­mų, ji pir­mo­ji jų ap­lė­kė vi­sus pir­mos se­lek­ci­nės gru­pės eg­ly­nus.

Iš jų iš­rin­ko pa­čius ge­riau­sius. Iš vi­so jų – be­veik 90 ha. Be­veik vi­si ap­žiū­rė­ti me­dy­nai, miš­ko ge­ne­ti­ko V. Kun­dro­to tei­gi­mu, ati­ti­ko aukš­čiau­sios se­lek­ci­nės gru­pės rei­ka­la­vi­mus. Vi­sus juos VMT Miš­kų ge­ne­ti­kos iš­tek­lių sky­rius įtrauks į sėk­li­nių me­dy­nų są­va­dą, tad urė­di­ja iš jų sėk­las ga­lės rink­ti ir at­ei­ty­je.

Lau­kia sky­ni­mo dar­bai

Ten, kur su­pro­jek­tuo­ti ir bus vyk­do­mi ply­ni kir­ti­mai, nuo nu­kirs­tų eg­lių dar­bi­nin­kai tie­siog nu­raš­kys kan­ko­rė­žius. Ten, kur ply­ni kir­ti­mai nė­ra su­pro­jek­tuo­ti, bus ga­li­ma vyk­dy­ti at­ran­ki­nius sėk­li­nių me­džių kir­ti­mus – gau­siau­siai de­ran­čias eg­les kirs­ti pa­si­rink­ti­nai.

Kai ku­riuo­se skly­puo­se nu­tar­ta vyk­dy­ti gru­pi­nius at­ran­ki­nius kir­ti­mus. Tai ypač ak­tu­a­lu ten, kur bu­vo li­gų pa­žeis­ti me­dy­nai ir dėl to su­si­da­riu­sios ret­mės. Pa­vyz­džiui, sėk­li­na­me me­dy­ne Kal­nų miš­ke. Ja­me dėl ki­ni­var­pų ži­di­nio yra apie 30 arų ret­mė.

Tam, kad ži­di­nys ne­si­plės­tų, nu­tar­ta ap­link jį 15 met­rų spin­du­liu miš­ką iš­kirs­ti ply­nai. To­kiu bū­du sėk­li­nis me­dy­nas ap­sau­go­tas nuo li­gos ir su­rink­tos sėk­los.

Sėk­li­nia­me me­dy­ne at­si­kū­ręs miš­kas bus toks pat – sėk­li­nis.

„Ge­rai, kad kir­ti­mai de­ri­na­mi su me­džių de­rė­ji­mu. To­kiu bū­du at­nau­ji­na­mi sėk­li­niai me­dy­nai“, – pri­ta­rė miš­ko ge­ne­ti­kas. Pa­sak jo, sėk­li­nių me­dy­nų at­kū­ri­mu rei­kia pra­dė­ti rū­pin­tis nuo ta­da, kai jam dar tik 60 me­tų. Vė­liau eg­lės de­rė­ti ima ma­žiau, o nuo 80 me­tų vi­sai ne­be­de­ra. Tad jei pra­dė­si kirs­ti bran­dų eg­ly­ną ir no­rė­si to­je vie­to­je to­liau au­gin­ti sėk­li­nį me­dy­ną, jį tu­rė­si at­so­din­ti.

VMT Miš­ko ge­ne­ti­nių iš­tek­lių sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to V. Kun­dro­to tei­gi­mu, to­kių pir­mos se­lek­ci­nės gru­pės eg­lės me­dy­nų, ko­kius jis ma­tė Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jo­je, ša­ly­je nė­ra daug.

Uk­mer­gės miš­kų urė­di­ja iš­si­ski­ria tuo, jog pir­mos se­lek­ci­nės gru­pės eg­ly­nai, pa­ly­gin­ti, yra la­bai di­de­li – kai ku­rie net 11 ha plo­to.

Ren­ka ne tik eg­lės

Uk­mer­gės miš­kų urė­di­ja ren­ka ne tik eg­lės, bet ir pu­šies, ąžuo­lo, ber­žų, lie­pos, juo­dalks­nių sėk­las.

Gru­žuo­se esan­čiam juo­dalks­nių me­dy­nui jau dau­giau nei 80 me­tų. Krikš­tė­nų gi­ri­nin­ki­jo­je yra 2,3 ha juo­dalks­nių sėk­li­nė plan­ta­ci­ja, pa­so­din­ta 2008 me­tais. Ji jau pra­de­da de­rė­ti. Juo­dalks­niai gau­siai nie­ka­da ne­de­ra, ta­čiau tu­ri sa­vy­bę at­si­žel­ti iš at­ža­lų. Jei bir­žė­je au­go ge­ros ko­ky­bės, to­kie ir at­si­žel­dins. Tik tai ga­li­ma da­ry­ti du kar­tus – ne dau­giau. Vė­liau me­džių ko­ky­bė pra­stė­ja.

Jo­kios pro­ble­mos urė­di­ja ne­tu­ri dėl ber­žų sėk­lų. Gru­žų miš­ke yra sėk­li­nis 5,7 ha me­dy­nas. Rei­kia­mam kie­kiui sėk­lų už­ten­ka nu­leis­ti de­šimt me­džių.

Ąžuo­las, ku­rio Mi­la­šiū­nų miš­ke (Del­tu­vos gi­ri­nin­ki­ja) yra 25,6 gra­žus sėk­li­nis me­dy­nas, gi­les au­gi­na taip pat ne kas­met. To­dėl jei jų bū­na, ren­ka­mos ir iš pir­mos se­lek­ci­nės gru­pės me­dy­nų, ku­riuos iš­sky­rė VMT miš­ko ge­ne­ti­nių iš­tek­lių sky­riaus spe­cia­lis­tai.

Pa­ste­bi­ma, kad šį­met daug gi­lių ne­bus. Ne vi­sur de­ra ir ma­ža­la­pės lie­pos. To­dėl šį­met jų teks kruopš­čiai ieš­ko­ti: at­ras­ti de­ran­čius me­džius ir taip pat, kaip ir eg­lėms, pra­šy­ti VMT lei­di­mo jų sėk­loms rink­ti.

Leng­viau­sia ap­si­rū­pin­ti pu­šies sėk­lo­mis. „Tiek mums tos pu­šies ir rei­kia – me­tams pa­kan­ka 3 kg“, – sa­kė urė­di­jos vy­riau­sia­sis miš­ki­nin­kas V. Pa­lio­nis. Pri­ren­ka po 20–30 kg. Be to, pu­šis de­ra kas 2–3 me­tai, tad tu­rė­ti sėk­lų re­zer­vą rei­kia 3 me­tams.

Su­rink­tas sėk­las ai­žy­ti ir sau­go­ti urė­di­ja ve­ža į Dub­ra­vos eks­pe­ri­men­ti­nę mo­ko­mą­ją miš­kų urė­di­ją.

Šiuo me­tu jos sėk­lų sau­gyk­lo­je sau­go­mas 42 kg mū­sų urė­di­jos su­kaup­tas pa­pras­to­sios pu­šies sėk­lų re­zer­vas. Jei sėk­lų lie­ka, jos par­duo­da­mos. Šiais me­tais urė­di­ja par­da­vė 5,2 kg, per­nai – 1,5 kg kar­po­to­jo ber­žo sėk­lų.

Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jos inf.