Ukmergės miškų urėdijoje neseniai viešėjo Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valmantas Kundrotas. Urėdijos specialistai jam aprodė šįmet gausiai derančius sėklinius bei pirmos selekcinės grupės eglynus.
Ligitos Juodvalkienės nuotr. Kankorėžius eglės brandina kas septynerius metus.
Iš jų buvo atrinkti vertingiausi, kuriuose urėdija šįmet ketina rinkti sėklas. Atrinkti medynai bus įtraukti į sėklinių medynų sąvadą, tad sėklos iš jų galės būti renkamos ir ateityje.
Eglės apsipylė kankorėžiais
Urėdijos miško želdinimo inžinierės Astos Strazdienės pastebėjimu, eglės septyneri metai iš eilės nederėjo. Šįmet jos apsipylė kankorėžiais. Kone visos – nuo mažiausios iki didžiausios svarina jais aplipusias šakas. Daugiausia kankorėžių viršūnėse.
Iki metų pabaigos eglės kankorėžiai ne tik paruduos, bet pagavę šalčio išsiskleis ir mažos sėklelės iš jų, pabirs į baltą sniegą. Tad jeigu nori jas susirinkti, kankorėžius nusiskinti turi suskubti dar iki Kalėdų. Geriausia – po pirmųjų šalnų.
Tačiau rinkti sėklas galima tik nuo geriausių genetinių savybių medžių. Urėdija turi du eglės sėklinius medynus. Vienas jų, 5,1 ha, yra Deltuvos girininkijos Kalnų miške, kitas, 4,5 ha, – Girelės miške Šešuolių girininkijoje. Krikštėnų girininkijoje, Šešuolių girioje, yra įveista dar 5,4 ha eglės sėklinė plantacija.
Tačiau sėklinė plantacija Krikštėnų girininkijoje yra dar labai jauna – jai vos ketveri metai – eglės pradės derėti po 10 metų, o iš kitų dviejų medynų, nors jie jau brandūs, surinktų sėklų nepakanka.
Urėdijos vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis sako, jog urėdijai savo reikmėms kasmet reikia apie 70 kilogramų eglės sėklų. Kadangi eglė dera ne kasmet, o kas septynerius metus, reikia sukaupti sėklų rezervą, o jis didžiulis – 490 kg. Taigi beveik pusę tonos mažų eglės sėklelių. Pririnkti kankorėžių teks maždaug 25 tonas.
Išrinko 18 sklypų
Norėdamas turėti tokį kiekį sėklų, ieškoti jų turi ne tik po sėklinius, bet ir kitus medynus. Žinoma, ne po bet kokius, o po geriausius – pirmos selekcinės grupės.
Pirmos selekcinės grupės medynus nustatė miškotvarkos projektus kuriantys miškotvarkininkai. „Reikia, kad juos dar įvertintų ir leidimą sėkloms rinkti duotų Valstybinės miškų tarnybos miško genetinių išteklių skyriaus specialistai“, – paaiškino urėdijos miško želdinimo inžinierė Asta Strazdienė. O kad nebūtų jokių netikėtumų, ji pirmoji jų aplėkė visus pirmos selekcinės grupės eglynus.
Iš jų išrinko pačius geriausius. Iš viso jų – beveik 90 ha. Beveik visi apžiūrėti medynai, miško genetiko V. Kundroto teigimu, atitiko aukščiausios selekcinės grupės reikalavimus. Visus juos VMT Miškų genetikos išteklių skyrius įtrauks į sėklinių medynų sąvadą, tad urėdija iš jų sėklas galės rinkti ir ateityje.
Laukia skynimo darbai
Ten, kur suprojektuoti ir bus vykdomi plyni kirtimai, nuo nukirstų eglių darbininkai tiesiog nuraškys kankorėžius. Ten, kur plyni kirtimai nėra suprojektuoti, bus galima vykdyti atrankinius sėklinių medžių kirtimus – gausiausiai derančias egles kirsti pasirinktinai.
Kai kuriuose sklypuose nutarta vykdyti grupinius atrankinius kirtimus. Tai ypač aktualu ten, kur buvo ligų pažeisti medynai ir dėl to susidariusios retmės. Pavyzdžiui, sėkliname medyne Kalnų miške. Jame dėl kinivarpų židinio yra apie 30 arų retmė.
Tam, kad židinys nesiplėstų, nutarta aplink jį 15 metrų spinduliu mišką iškirsti plynai. Tokiu būdu sėklinis medynas apsaugotas nuo ligos ir surinktos sėklos.
Sėkliniame medyne atsikūręs miškas bus toks pat – sėklinis.
„Gerai, kad kirtimai derinami su medžių derėjimu. Tokiu būdu atnaujinami sėkliniai medynai“, – pritarė miško genetikas. Pasak jo, sėklinių medynų atkūrimu reikia pradėti rūpintis nuo tada, kai jam dar tik 60 metų. Vėliau eglės derėti ima mažiau, o nuo 80 metų visai nebedera. Tad jei pradėsi kirsti brandų eglyną ir norėsi toje vietoje toliau auginti sėklinį medyną, jį turėsi atsodinti.
VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto V. Kundroto teigimu, tokių pirmos selekcinės grupės eglės medynų, kokius jis matė Ukmergės miškų urėdijoje, šalyje nėra daug.
Ukmergės miškų urėdija išsiskiria tuo, jog pirmos selekcinės grupės eglynai, palyginti, yra labai dideli – kai kurie net 11 ha ploto.
Renka ne tik eglės
Ukmergės miškų urėdija renka ne tik eglės, bet ir pušies, ąžuolo, beržų, liepos, juodalksnių sėklas.
Gružuose esančiam juodalksnių medynui jau daugiau nei 80 metų. Krikštėnų girininkijoje yra 2,3 ha juodalksnių sėklinė plantacija, pasodinta 2008 metais. Ji jau pradeda derėti. Juodalksniai gausiai niekada nedera, tačiau turi savybę atsiželti iš atžalų. Jei biržėje augo geros kokybės, tokie ir atsiželdins. Tik tai galima daryti du kartus – ne daugiau. Vėliau medžių kokybė prastėja.
Jokios problemos urėdija neturi dėl beržų sėklų. Gružų miške yra sėklinis 5,7 ha medynas. Reikiamam kiekiui sėklų užtenka nuleisti dešimt medžių.
Ąžuolas, kurio Milašiūnų miške (Deltuvos girininkija) yra 25,6 gražus sėklinis medynas, giles augina taip pat ne kasmet. Todėl jei jų būna, renkamos ir iš pirmos selekcinės grupės medynų, kuriuos išskyrė VMT miško genetinių išteklių skyriaus specialistai.
Pastebima, kad šįmet daug gilių nebus. Ne visur dera ir mažalapės liepos. Todėl šįmet jų teks kruopščiai ieškoti: atrasti derančius medžius ir taip pat, kaip ir eglėms, prašyti VMT leidimo jų sėkloms rinkti.
Lengviausia apsirūpinti pušies sėklomis. „Tiek mums tos pušies ir reikia – metams pakanka 3 kg“, – sakė urėdijos vyriausiasis miškininkas V. Palionis. Prirenka po 20–30 kg. Be to, pušis dera kas 2–3 metai, tad turėti sėklų rezervą reikia 3 metams.
Surinktas sėklas aižyti ir saugoti urėdija veža į Dubravos eksperimentinę mokomąją miškų urėdiją.
Šiuo metu jos sėklų saugykloje saugomas 42 kg mūsų urėdijos sukauptas paprastosios pušies sėklų rezervas. Jei sėklų lieka, jos parduodamos. Šiais metais urėdija pardavė 5,2 kg, pernai – 1,5 kg karpotojo beržo sėklų.
Ukmergės miškų urėdijos inf.