Abiturientų išleistuvių pokylių Ukmergėje šiemet bus mažiau. Daugiametės tradicijos ta proga rengti iškilmingą puotą dvare šiemet atsisakė viena iš dviejų abiturientus išleidžiančių miesto gimnazijų.
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją šiemet baigia 109 abiturientai. Kalbų apie galbūt neįvyksiantį išleistuvių pokylį čia pasigirdo dar tada, kai kitų gimnazijų abiturientų tėvai ieškojo jam vietos.
Gimnazijos direktorius Valentinas Gendvilis patvirtino, kad bus tik atestatų įteikimo iškilmės. Jos tradiciškai vyks Ukmergės kultūros centre liepos 18 dieną, trečiadienį, 16 valandą. „Dvare išleistuvių tikrai nebus“, – patikino jis.
Priežastys, anot direktoriaus, susijusios ne tik su šventės organizavimo klausimais ar finansinėmis dalyvavimo joje galimybėmis. Tiesiog nebėra tiek dalyvių: dalis mokinių išvyko į užsienį padirbėti, kad užsidirbtų pinigų būsimoms studijoms. V. Gendvilis sako, kad tokių mokinių yra „labai daug“.
Pripažįsta ir tai, kad organizuojant išleistuves išsiskyrė tėvų nuomonės.
Ne paslaptis, kad tai kasmet sukelia prieštaringų vertinimų. Vieniems tėvams reikia pompastikos, brangiai kainuojančių renginių vedėjų, atlikėjų. Tačiau yra ir nemažai šeimų, kurios neišgali prisitaikyti prie „nepigių“ norų.
„Čia jau tėvų valia – ne mes sprendžiam, kur ir kokia turi būti išleistuvių puota. Anksčiau būdavo dvarai arba restoranas, o šiemet nebus. Žinoma, po iškilmių kultūros centre kažkurios klasės bursis švęsti. Kiti išleistuvių neminės“, – sako direktorius.
Pervertina save
Abiturientų nuotaikų baigus laikyti brandos egzaminus jis nevadina slogiomis. Mat šiemet nemažai šalies dvyliktokų viešai ypač skundėsi sunkiais kai kurių dalykų egzaminais. Vienas jų – matematikos, kurį net kai kurie švietimo specialistai pavadino nesuprantamu.
Tačiau V. Gendvilis čia mato ne per sudėtingų užduočių problemą, o kitų trūkumų. „Galbūt kai kurie mokiniai paprasčiausiai pervertino savo gebėjimus išlaikyti valstybinį egzaminą. Jį rinkosi ir tie, kurių žinios silpnesnės. Vis dėlto keistoka ir egzaminų vertinimo sistema. Pastebim, kad vienais metais vienokie vertinimo kriterijai, kitais – kitokie, ne visada suprantami“, – svarsto pašnekovas.
Neslepia, kad prisideda ir jaunimo požiūris: „Anksčiau buvo didesnė mokinių atsakomybė renkantis egzaminus. Šiandien jaunimo pozicija tokia: nieko neatsitiks, jeigu ir neišlaikysiu. Viską daro lengva ranka, tad ir turime rezultatus.“
Viršijo lūkesčius
Kitoje miesto – Antano Smetonos – gimnazijoje tradicijos nesikeičia. Kultūros centre į atestatų įteikimo renginį renkamasi liepos 17 dieną, antradienį, 17 valandą. Gimnaziją baigia 118 dvyliktokų.
„Bus įteikti mokyklos baigimo pažymėjimai, o tėveliai antrą šventės dalį organizuoja Taujėnų dvare, – pasakojo direktorius Adolfas Girdžiūna. – Mes nelabai ir žinom, kokia bus programa. Bus muzikos grupė – ji jau ne pirmus metus gros mūsų gimnazijos abiturientams, nes iš visų kartų patiko labiausiai, suteikė geriausių emocijų. Yra tėvų komitetas, kuris sprendžia dėl scenarijaus. Pati mokykla išleistuvių madų nediktuoja.“
Įstaigos vadovas sako, kad šventės laukiama su kuo geriausiomis emocijomis: „Labai džiaugiamės, kad šiemet ypač geri brandos egzaminų sesijos rezultatai. Turime dvidešimt vieną šimtuką – to dar niekada nėra buvę ne tik mūsų gimnazijoje, bet ir, manau, visame rajone. Šešiolika šimtukų – už anglų kalbą, jų taip pat gauta už matematiką, informacines technologijas, rusų kalbą – pastarojo egzamino tokių rezultatų apskritai nė nesitikėta.“
Anot A. Girdžiūnos, Ukmergė gali didžiuotis tokiais gabiais savo krašto abiturientais: „Rezultatai išties fantastiški. Kiek daug mokinių gaus savivaldybės gabių vaikų ir jaunimo rėmimo fondo premijas, juk kiekvienas šimtukas „atneša“ finansinį paskatinimą. Svarbūs ne tik šimtukai: daug ir tokių mokinių, kurie įvertinti aukščiausiais balais – nuo 86 iki 100. Vien informatikos egzaminą 60 procentų gimnazistų taip išlaikė – tai daug ką pasako.“
Kai kurių likusių egzaminų rezultatai skelbiami šiomis dienomis.
Dovana – parkas
Antano Smetonos gimnazija šiemet kartu su nepriklausomos Lietuvos atkūrimo jubiliejumi mini ir savo 100-metį.
Ta proga, pasakojo direktorius, mokyklos bendruomenė sumanė įgyvendinti kai ką neįprasta: „Prieš porą mėnesių prie mokyklos pradėjom sodinti medelių parką. Kiekviena klasė parūpino ir pasodino po medelį – mokiniams tai kainavo po keliasdešimt centų. Buvo be galo smagu, kai išėjo visi kartu sodinti. Augalai – pačių įvairiausių rūšių, yra klevų, raugerškių, kitų medelių. Norim spalvoto parko. Rinkom tokius medelius, kurie žydėtų arba visus metus, arba vasarą, arba rudenį.“
Gimnazijoje – 14 mokinių klasių, prisidėjo mokytojų kolektyvai – iš viso pasodinta apie 25 medelius. Kiekvieną jų puošia sodinusiųjų palinkėjimai.
Pašnekovo teigimu, parkas – geriausia dovana, atstojanti visas galimas išleistuvių dovanas, kurių sulaukia kitos ugdymo įstaigos. „Pernai įvedžiau tradiciją – mokiniai nepalieka mokyklai jokios dovanos. Apie per išleistuves mokykloms dovanojamas dovanas buvo daug diskutuojama visoje respublikoje. Tai – ir finansiniai dalykai. Užtenka to, kad būna graži tėvų padėka, puokščių mokytojams. Geresnės emocijos, kai nereikia galvoti apie pinigus“, – tikino jis.
Sakė, kad iki rudens ketinama pagaminti specialias plastikines lenteles ir ant jų „perkelti“ minėtus parko sodintojų linkėjimus. „Šios lentelės, pats parkas ir bus viena iš gražiausių dovanų mokyklai“, – šypsosi direktorius.
„Kraustosi iš proto“
Savo nuomonę apie abiturientų išleistuvių tradicijas turi ir rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas.
„Tradicijų kaita mokyklose yra natūralus, bet ne per greitai vykstantis procesas, – mano jis. – Kai kuriose šalies mokyklose jau seniai tam tikri renginiai yra tapę svarbiausiomis abiturientų šventėmis. Yra pavyzdžių, kai didmiesčių mokinių tėvai kraustosi iš proto ieškodami joms geriausių režisierių, gražiausių salių, didžiausių limuzinų. Žmonės, jų norai ir išgalės yra labai skirtingi. Svarbiausia – mokyklų bendruomenių susitarimai, kuriuos reikia gerbti.“
Atestatų įteikimo abiturientams šventė pačiam V. Kalinui, daug metų vadovavusiam mokyklai, – labai artima. „Dirbdamas Siesikų gimnazijos direktoriumi labiausiai vertinau paprastus, artimus, atvirus pokalbius su mokiniais ir jų tėveliais išleistuvių šventės metu. Dažnai priekaištaudavau sau, kad tokių pasikalbėjimų per mokslo metus buvo per mažai“, – prisipažįsta jis.
Beveik pusmetį Švietimo ir sporto skyriaus vedėju dirbantis pedagogas sako, jog įstaigų vadovai ir mokytojai turėtų kurti draugiškas, partneriškas, besitariančias mokyklų bendruomenes.
