Šiuo metu Ukmergėje vykdomas gana retas mūsų mieste antstoliams perduotas teismo sprendimas – garbaus amžiaus pensininkė iškeldinama iš socialinio būsto. Panašios istorijos – retenybės, nes žmonės dažniausiai įtikinami nesibylinėti ir nutrūkus sutarčiai valdiškus būstus palikti geranoriškai.
Savo iškraustymo istoriją papasakojo pati jos dalyvė Ona Renė Ramanauskienė. Į redakciją paskambinusi moteris dėliojo liūdną į skolų verpetą įsisukusio žmogaus istoriją – ji iškraustoma iš savivaldybės socialinio būsto, esančio Vaižganto gatvėje.
Ukmergiškė pripažįsta, kad iškraustoma teismo sprendimu dėl kaimynų skundų ir skolų. Jos esą siekia 1 500 eurų.
Tačiau kadangi yra vieniša, neturi kur gyventi, savivaldybė jos be pastogės nepalieka – skiria kitą, taip pat vieno kambario, socialinį būstą, esantį Pašilėje.
Jis ne kažin kiek mažesnis – tik keliais kvadratiniais metrais, vis dėlto, moters teigimu, visi jos turimi baldai ten netilps…
- R. Ramanauskienė pasakojo apie 10 metų gyvenusi dabartiniame jai savivaldybės skirtame būste. Tikina šventai tikėjusi, kad iš čia kraustytis iki gyvenimo pabaigos jai neteks, tad pati pirkusi grotas balkone, šarvo duris.
Neneigia turėjusi bėdų su kaimynais. Vėliau ją užklupo sveikatos problemos – buvo atliktos bent kelios operacijos. Be to, po patirtos traumos viena akimi apako – reikia dar vienos operacijos. Tikina būtent dėl to įsiskolinusi.
O kaip gi apskritai atsidūrė valstybės skirtame bute? Ar savo niekada neužgyveno? Ukmergiškės teigimu, prieš keliasdešimt metų ji gyveno Vilniuje, dirbo troleibuso vairuotoja, tačiau vėliau nutarė pradėti siuvimo verslą, atidarė savo įmonę, pirko audinių ir užstatė butą. Sako, tada ir prasidėjo visos bėdos – verslas nepasisekė, užstatytą būstą prarado. Po to gyventi atvyko į savo senelių kraštą – Ukmergę.
Su likimu, kad bus iškraustyta, sako jau susitaikiusi. Dabar esą tenori, kad pagaliau tas kraustymas baigtųsi. Tikina, kad darbininkai išvežė visus supakuotus jos daiktus – drabužius, rakandus – viską, ką galima supakuoti. Liko tik baldai. O jų darbininkai esą neneša. Tvirtina – reikia išrinkti, nes nepaneš. Tačiau kai bandė tai padaryti – sulaužė, sudaužė ir pagaliukais sukrovė prie durų. Tokio pernešimo ji nepageidauja, tad kol kas gyvena tarp dangaus ir žemės – be savo daiktų, bet su baldais.
Talkino geranoriškai
Socialinius būstus Ukmergėje administruojančios UAB Ukmergės butų ūkio Pastatų administravimo skyriaus vadovo pavaduotojas Andrius Lyška paaiškino, kad teisminis procesas dėl šios moters iškeldinimo iš vieno būsto, skiriant jai kitą socialinį būstą, vyko ne vienerius metus.
Su socialiniame būste gyvenančia moterimi sutartis anuomet nebuvo pratęsta dėl nuolatinių kaimynų skundų. Jie skundėsi dėl netvarkos, triukšmo ir kitų dalykų. Po to gyventoja ėmė nebemokėti mokesčių ir smarkiai įsiskolino, o savivaldybė dėl jos iškeldinimo kreipėsi į teismą.
Byla buvo laimėta, bet žemesnių instancijų sprendimai skundžiami, procesas vilkintas. Šį pavasarį priimtas galutinis neskundžiamas sprendimas – bylą prieš savivaldybę gyventoja pralaimėjo.
Vis dėlto, pasak A. Lyškos, savivaldybė geranoriškai talkino vykdant teismo sprendimą iškraustyti moterį iš būsto – juk gyventoja vieniša ir ligota.
Pasakojo, kad daiktus supakuoti ir išvežti padėjo savivaldybės darbuotojai su savo transportu.
To daryti tikrai neprivalėjo. Vis dėlto, tikina, būtų išvežę tuo pačiu metu ir baldus. Bet kai jiems atėjo eilė, moteris neleido to padaryti.
- Lyška pasakojo, kad praėjusį ketvirtadienį, dar kartą bandant tartis su gyventoja, O. R. Ramanauskienė jį patį iš vidaus užrakino bute. Paskui kvietė policiją. Policijai skambino ir pats A. Lyška…
Jis sako, kad artimiausiu metu moteris vis tiek bus iškeldinta – teismo vykdomasis raštas perduotas antstoliams.
Skyrė kitą butą
Bet juk savivaldybė, kaip socialinio būsto savininkė, dėl šio iškeldinimo neturės jokios naudos – moteriai juk suteikia kitą beveik tokio paties dydžio butą? Pašnekovas to neneigia, tačiau sako, kad toks yra teismo sprendimas ir privalu jį vykdyti…
Antstolė Jūratė Blažienė, kuriai perduotas teismo vykdomasis raštas dėl iškraustymo, tikisi, kad prievartos priemonių kraustantis prieš šią moterį taikyti nereikės. Dabar telefonu bendrauja kiekvieną dieną ir viliasi, kad teismo sprendimas bus įvykdytas sklandžiai.
Antstolė pastebi, kad Ukmergės rajone panašių istorijų tikrai nėra daug lyginant su kai kuriais kitais rajonais, kur panašūs iškraustymai gerokai dažnesni.
Iki teismų – labai retai
Ukmergės butų ūkio Pastatų administravimo skyriaus vadovo pavaduotojas A. Lyška pasakojo, kad iškraustant gyventojus iš socialinų būstų iki teismų ir antstolių prieinama labai retai. Panašių istorijų niekas net nepamena. Paprastai su žmonėmis pavyksta susitarti taikiai.
- Lyška pasakojo, kad šiuo metu socialiniuose būstuose gyvena 250 ukmergiškių šeimų. Dar 140 – savivaldybės butuose – pagal šią sutartį nuomos mokestis yra didesnis.
Sutartys su socialinių būstų gyventojais sudaromos nevienodam terminui, priklausomai nuo situacijos.
Prarandama teisė į socialinį būstą dėl kelių pagrindinių priežasčių: jei nemokami mokesčiai, jei dėl triukšmo, netvarkos ar girtavimo skundžiasi kaimynai arba jei šeimos pajamos išauga ir nebeatitinka nustatytos sumos. Kai kurios šeimos nutaria išsikraustyti pačios – įsigyja savo būstą.
Būna ir liūdnesnių istorijų – rudenį iš trijų kambarių socialinio būsto iškraustyta savo vaikus praradusi moteris.
- Lyška pasakojo, kad iki rugsėjo iš socialinių būstų privalės išsikelti 4 ukmergiškių šeimos, kurių pajamos išaugo ir toks būstas joms nebepriklauso. Dvi šeimos išsikels, nes būstus įsigijo pačios.
Tikino, kad ir dėl skolų iškraustyti žmones – retenybė. Su mokesčių nemokėtojais nuolat dirbama – siunčiami raginimai, priminimai. Šiuo metu socialiniuose ir savivaldybės butuose gyvenantieji mokesčius susimoka 100 procentų.
Kadangi eilėje laukiančiųjų socialinio būsto yra keli šimtai, A. Lyška apgailestavo, jog kol nebus įvykdytas teismo sprendimas – šios istorijos herojė nebus iškraustyta į butą Pašilėje, – niekam negalima skirti ir buto su jos baldais Vaižganto gatvėje.
Nuotr. Iš socialinio būsto tenka išsikraustyti jei nemokami mokesčiai, jei dėl triukšmo, netvarkos ar girtavimo skundžiasi kaimynai arba jei šeimos pajamos išauga.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
