Pakalnės gatvėje gyvenanti Violeta Šanteriova pasakojo, jog praėjusią savaitę ją pašiurpino prie upės vykdomi medžių kirtimo darbai. Bendruomenės aktyvistai, vadovaujami Juliaus Kazėno, pasak moters, tvarko paupį ir deklaruoja kertantys krūmus.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Kadangi nupjauti medžiai išgabenti, visi kalbinti pareigūnai tikino, jog jau nebėra galimybės nustatyti, ar reikėjo juos pjauti. O gal jie buvo išvirtę, palinkę ar ligoti?
Tačiau iš tiesų iškirto ir medžius.
„Anksčiau čia suokdavo lakštingalos, perėjo antys, atšuoliuodavo kiškiai, net stirnos. Gyvenom gamtos apsuptyje. Dabar iškapojo viską plynai. Kam trukdė tie medžiai? Juk jie net ne pačiam paupyje augo, o daugiau kaip 30 metrų nuo upės“, – kalbėjo moteris.
V. Šanteriova pasakojo, kad visi pakalnės gyventojai yra sulaukę raštiškos informacijos apie planus ateityje ties jų gatve tiesti pėsčiųjų taką.
Kur keliauja malkos?
Moteris mano, kad tuomet, kai takas bus tiesiamas, projektuotojai ir spręs, kokius medžius iškirsti, kokius palikti. „Tikriausiai išraus kelmus, įsės žolę. Susidariusią pelkę gal drenuos. Dabar gi visi savamoksliai darbai – tuščias lėšų švaistymas nes iškirsti krūmynai atžels, o nedrenuota pelkė gaiviu vandens telkiniu tikrai nepavirs“, – mano V. Šanteriova.
Jai nesuprantama, kodėl medžiams pjauti nereikia jokių leidimų. Niekaip nesuvokia, kaip taip gali būti – kad storiausi medžiai būtų kertami be leidimo. Ukmergiškė pati į įvykio vietą iškvietė aplinkosaugininkus, pranešė apie įvykį Aplinkos ministerijos pareigūnams.
Be to, moteris svarstė, kur gi keliauja mediena. Gal nemokamos malkos ir yra pagrindinė pakrantės tvarkymo priežastis.
Mediena bevertė?
Šventosios pakrantės tvarkymo iniciatyvos prieš porą metų ėmęsis Ukmergės bendruomenės pirmininkas Julius Kazėnas tvirtina, kad su paupio gyventojais apie darbus buvo apkalbėta ir jie šia iniciatyva labai patenkinti.
„Paskambinau V. Šanteriovai, ji taip pat yra mūsų bendruomenės narė. Aptarėm, kad kartu apžiūrėsim, kuriuos medžius išpjauti, o kuriuos palikti“, – tikino J. Kazėnas. Jis patikino, kad vasarą specialiai baigė želdinių tvarkytojų kursus ir dabar turi tai liudijantį pažymėjimą.
Šiuo metu esama planų ateityje dešiniajame Šventosios krante tęsti kitoje nuo tilto pusėje besidriekiantį taką. Gal dabar palaukti, kol šis projektas bus pradėtas įgyvendinti. Tuomet specialistai ir nutars, kurioje vietoje bus takas, kuriuos medžius kirsti, kuriuos palikti.
J. Kazėnas sako, kad jau pats matęs tą projektą. Anot jo, joks ten ne projektas – numatytas tiesiog takas, be jokių drenažų, tiltelių ar pralaidų.
Būta ir storų medžių
Nuvažiavus į įvykio vietą, kur kertami medžiai, patys įsitikinome, kad nupjauta tikrai daugiau nei keliolika 40–50 cm diametro medžių. Greičiausiai gluosnių. Kai kurie jų dar platesni nei pusmetrio diametro.
Kur nukeliavo visa ši mediena? Specialistų paskaičiavimu – ne viena sunkvežimio priekaba.
Tačiau J. Kazėnas tikina, kad jokios tinkamos kūrenimui medienos nebuvę. Tai – žilvičiai, kurie kurui netinką – yra nekaitrūs. Esą niekas jų net dykai neima. Paklaustas, kur nukeliavo mediena, J. Kazėnas neigė, kad ten buvus medienos. Tiesa, didžiulės technikos ratų paliktos žymės bylojo visai ką kitą…
Be to, J. Kazėnas tikino baigęs želdinių tvarkymo kursus ir ateityje toliau rūpinsis Šventosios paupio želdiniais. Už bendruomenėm skirtus pinigus planuoja pirkti ne tik naujus treniruoklius, bet ir mobilią krūmų kapoklę.
Pažeidimų nemato
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros viršininkas Jonas Čivas tikino, kad jokių didelių pažeidimų medkirčiai paupyje neįvykdė. Esą kerta tik tuos medžius, kuriems nereikia jokio leidimo.
J. Kazėnas aplinkosaugininkams esą tvirtina, kad gluosniai, kurių nupjauti kamienai akivaizdžiai styro, buvo išvirtę.
Vis dėlto J. Čivas mano, kad bendruomenės pirmininkas, jei jau atstovauja bendruomenės interesams, turėjo derinti su pačia bendruomene, atsiklausti žmonių nuomonės.
Savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vilija Grabauskienė paupyje gamtos niokojimo fakto taip pat neįžvelgia.
Ji paaiškino, kad prieš porą metų tikrai yra išduotas leidimas tvarkyti šabakštynus Šventosios pakrantės apsaugos juostoje. Pasak jos, tuose šabakštynuose esantiems medžiams nupjauti jokių atskirų leidimų nereikia.
V. Grabauskienė tvirtino, kad darbus paupyje koordinuoja miesto seniūnija. Tačiau miesto seniūno pavaduotoja Janė Zimblienė sakė, kad duodanti tik darbo jėgą – pagal socialines pašalpas atidirbantys ukmergiškiai. Esą visus darbus koordinuoja bendruomenė.
Aplinkos ministerijos pareigūnai, kurių pagalbos šaukėsi Pakalnės g. gyventoja V. Šanteriova, apskritai atsisakė kalbėti ir sakė, kad jie čia ne prie ko…
Medžių ir krūmų pjovimo darbai paupyje šią savaitę laikinai sustojo. Belieka tikėtis, kad gražiai prasidėjusi iniciatyva galutinai nesukiršins miesto bendruomenės pirmininko su pačia bendruomene.
Taip pat belieka tikėtis, kad aplinkosauga turintys rūpintis pareigūnai atkreips dėmesį į kertamus medžius ir bandančius juos apsaugoti žmones.
Antraip po pernelyg kruopščių kirtimų Šventosios pakrantė greitai liks plikutėlė.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ