Įsisuko ne tik į šabakštynus, bet ir medžius

Pa­kal­nės gat­vė­je gy­ve­nan­ti Vio­le­ta Šan­te­rio­va pa­sa­ko­jo, jog pra­ėju­sią sa­vai­tę ją pa­šiur­pi­no prie upės vyk­do­mi me­džių kir­ti­mo dar­bai. Ben­druo­me­nės ak­ty­vis­tai, va­do­vau­ja­mi Ju­liaus Ka­zė­no, pa­sak mo­ters, tvar­ko pau­pį ir de­kla­ruo­ja ker­tan­tys krū­mus.

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ka­dan­gi nu­pjau­ti me­džiai iš­ga­ben­ti, vi­si kal­bin­ti pa­rei­gū­nai ti­ki­no, jog jau ne­bė­ra ga­li­my­bės nu­sta­ty­ti, ar rei­kė­jo juos pjau­ti. O gal jie bu­vo iš­vir­tę, pa­lin­kę ar li­go­ti?

Ta­čiau iš tie­sų iš­kir­to ir me­džius.

„Anks­čiau čia suok­da­vo lakš­tin­ga­los, per­ėjo an­tys, at­šuo­liuo­da­vo kiš­kiai, net stir­nos. Gy­ve­nom gam­tos ap­sup­ty­je. Da­bar iš­ka­po­jo vis­ką ply­nai. Kam truk­dė tie me­džiai? Juk jie net ne pa­čiam pau­py­je au­go, o dau­giau kaip 30 met­rų nuo upės“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

V. Šan­te­rio­va pa­sa­ko­jo, kad vi­si pa­kal­nės gy­ven­to­jai yra su­lau­kę raš­tiš­kos in­for­ma­ci­jos apie pla­nus at­ei­ty­je ties jų gat­ve ties­ti pės­čių­jų ta­ką.

Kur ke­liau­ja mal­kos?

Mo­te­ris ma­no, kad tuo­met, kai ta­kas bus tie­sia­mas, pro­jek­tuo­to­jai ir spręs, ko­kius me­džius iš­kirs­ti, ko­kius pa­lik­ti. „Tik­riau­siai iš­raus kel­mus, įsės žo­lę. Su­si­da­riu­sią pel­kę gal dre­nuos. Da­bar gi vi­si sa­va­moks­liai dar­bai – tuš­čias lė­šų švais­ty­mas nes iš­kirs­ti krū­my­nai at­žels, o ne­dre­nuo­ta pel­kė gai­viu van­dens tel­ki­niu tik­rai ne­pa­virs“, – ma­no V. Šan­te­rio­va.

Jai ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl me­džiams pjau­ti ne­rei­kia jo­kių lei­di­mų. Nie­kaip ne­su­vo­kia, kaip taip ga­li bū­ti – kad sto­riau­si me­džiai bū­tų ker­ta­mi be lei­di­mo. Uk­mer­giš­kė pa­ti į įvy­kio vie­tą iš­kvie­tė ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus, pra­ne­šė apie įvy­kį Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nams.

Be to, mo­te­ris svars­tė, kur gi ke­liau­ja me­die­na. Gal ne­mo­ka­mos mal­kos ir yra pa­grin­di­nė pa­kran­tės tvar­ky­mo prie­žas­tis.

Me­die­na be­ver­tė?

Šven­to­sios pa­kran­tės tvar­ky­mo ini­cia­ty­vos prieš po­rą me­tų ėmę­sis Uk­mer­gės ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas Ju­lius Ka­zė­nas tvir­ti­na, kad su pau­pio gy­ven­to­jais apie dar­bus bu­vo ap­kal­bė­ta ir jie šia ini­cia­ty­va la­bai pa­ten­kin­ti.

„Pa­skam­bi­nau V. Šan­te­rio­vai, ji taip pat yra mū­sų ben­druo­me­nės na­rė. Ap­ta­rėm, kad kar­tu ap­žiū­rė­sim, ku­riuos me­džius iš­pjau­ti, o ku­riuos pa­lik­ti“, – ti­ki­no J. Ka­zė­nas. Jis pa­ti­ki­no, kad va­sa­rą spe­cia­liai bai­gė žel­di­nių tvar­ky­to­jų kur­sus ir da­bar tu­ri tai liu­di­jan­tį pa­žy­mė­ji­mą.

Šiuo me­tu esa­ma pla­nų at­ei­ty­je de­ši­nia­ja­me Šven­to­sios kran­te tęs­ti ki­to­je nuo til­to pu­sė­je be­si­drie­kian­tį ta­ką. Gal da­bar pa­lauk­ti, kol šis pro­jek­tas bus pra­dė­tas įgy­ven­din­ti. Tuo­met spe­cia­lis­tai ir nu­tars, ku­rio­je vie­to­je bus ta­kas, ku­riuos me­džius kirs­ti, ku­riuos pa­lik­ti.

J. Ka­zė­nas sa­ko, kad jau pats ma­tęs tą pro­jek­tą. Anot jo, joks ten ne pro­jek­tas – nu­ma­ty­tas tie­siog ta­kas, be jo­kių dre­na­žų, til­te­lių ar pra­lai­dų.

Bū­ta ir sto­rų me­džių

Nu­va­žia­vus į įvy­kio vie­tą, kur ker­ta­mi me­džiai, pa­tys įsi­ti­ki­no­me, kad nu­pjau­ta tik­rai dau­giau nei ke­lio­li­ka 40–50 cm dia­met­ro me­džių. Grei­čiau­siai gluos­nių. Kai ku­rie jų dar pla­tes­ni nei pus­met­rio dia­met­ro.

Kur nu­ke­lia­vo vi­sa ši me­die­na? Spe­cia­lis­tų pa­skai­čia­vi­mu – ne vie­na sunk­ve­ži­mio prie­ka­ba.

Ta­čiau J. Ka­zė­nas ti­ki­na, kad jo­kios tin­ka­mos kū­re­ni­mui me­die­nos ne­bu­vę. Tai – žil­vi­čiai, ku­rie ku­rui ne­tin­ką – yra ne­kait­rūs. Esą nie­kas jų net dy­kai ne­ima. Pa­klaus­tas, kur nu­ke­lia­vo me­die­na, J. Ka­zė­nas nei­gė, kad ten bu­vus me­die­nos. Tie­sa, di­džiu­lės tech­ni­kos ra­tų pa­lik­tos žy­mės by­lo­jo vi­sai ką ki­tą…

Be to, J. Ka­zė­nas ti­ki­no bai­gęs žel­di­nių tvar­ky­mo kur­sus ir at­ei­ty­je to­liau rū­pin­sis Šven­to­sios pau­pio žel­di­niais. Už ben­druo­me­nėm skir­tus pi­ni­gus pla­nuo­ja pirk­ti ne tik nau­jus tre­ni­ruok­lius, bet ir mo­bi­lią krū­mų ka­pok­lę.

Pa­žei­di­mų ne­ma­to

Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Uk­mer­gės ra­jo­no agen­tū­ros vir­ši­nin­kas Jo­nas Či­vas ti­ki­no, kad jo­kių di­de­lių pa­žei­di­mų med­kir­čiai pau­py­je ne­įvyk­dė. Esą ker­ta tik tuos me­džius, ku­riems ne­rei­kia jo­kio lei­di­mo.

J. Ka­zė­nas ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams esą tvir­ti­na, kad gluos­niai, ku­rių nu­pjau­ti ka­mie­nai aki­vaiz­džiai sty­ro, bu­vo iš­vir­tę.

Vis dėl­to J. Či­vas ma­no, kad ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas, jei jau at­sto­vau­ja ben­druo­me­nės in­te­re­sams, tu­rė­jo de­rin­ti su pa­čia ben­druo­me­ne, at­si­klaus­ti žmo­nių nuo­mo­nės.

Sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­ko­sau­gos ir vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Vi­li­ja Gra­baus­kie­nė pau­py­je gam­tos nio­ko­ji­mo fak­to taip pat ne­įžvel­gia.

Ji pa­aiš­ki­no, kad prieš po­rą me­tų tik­rai yra iš­duo­tas lei­di­mas tvar­ky­ti ša­bakš­ty­nus Šven­to­sios pa­kran­tės ap­sau­gos juos­to­je. Pa­sak jos, tuo­se ša­bakš­ty­nuo­se esan­tiems me­džiams nu­pjau­ti jo­kių at­ski­rų lei­di­mų ne­rei­kia.

V. Gra­baus­kie­nė tvir­ti­no, kad dar­bus pau­py­je ko­or­di­nuo­ja mies­to se­niū­ni­ja. Ta­čiau mies­to se­niū­no pa­va­duo­to­ja Ja­nė Zim­blie­nė sa­kė, kad duo­dan­ti tik dar­bo jė­gą – pa­gal so­cia­li­nes pa­šal­pas ati­dir­ban­tys uk­mer­giš­kiai. Esą vi­sus dar­bus ko­or­di­nuo­ja ben­druo­me­nė.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nai, ku­rių pa­gal­bos šau­kė­si Pa­kal­nės g. gy­ven­to­ja V. Šan­te­rio­va, ap­skri­tai at­si­sa­kė kal­bė­ti ir sa­kė, kad jie čia ne prie ko…

Me­džių ir krū­mų pjo­vi­mo dar­bai pau­py­je šią sa­vai­tę lai­ki­nai su­sto­jo. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad gra­žiai pra­si­dė­ju­si ini­cia­ty­va ga­lu­ti­nai ne­su­kir­šins mies­to ben­druo­me­nės pir­mi­nin­ko su pa­čia ben­druo­me­ne.

Taip pat be­lie­ka ti­kė­tis, kad ap­lin­ko­sau­ga tu­rin­tys rū­pin­tis pa­rei­gū­nai at­kreips dė­me­sį į ker­ta­mus me­džius ir ban­dan­čius juos ap­sau­go­ti žmo­nes.

Ant­raip po per­ne­lyg kruopš­čių kir­ti­mų Šven­to­sios pa­kran­tė grei­tai liks pli­ku­tė­lė.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ