Iš­veng­ti skaus­mo tau­py­mas ne­pa­de­da

„Dan­tų skaus­mo net prie­šui ne­lin­kė­čiau“ – abe­jo­nių dėl ne­ma­lo­nių su to­kiu ne­ga­la­vi­mu su­si­ju­sių po­ty­rių šis ži­no­mas po­sa­kis ne­pa­lie­ka. O kol vi­sa tai ken­čian­tie­ji ieš­ko iš­ga­ny­mo, jų gel­bė­to­jams odon­to­lo­gams įskaus­ta gal­vos nuo ne­kan­trių pa­cien­tų prie­kaiš­tų.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Uk­mer­gės pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tre dir­ban­tys dan­tų gy­dy­to­jai ap­tar­nau­ja ne tik ja­me ap­si­lan­kan­čius li­go­nius. Cen­tre ati­dir­bus nu­ma­ty­tas va­lan­das, da­liai odon­to­lo­gų ten­ka vyk­ti teik­ti gy­dy­mo pa­slau­gas į kai­muo­se esan­čias am­bu­la­to­ri­jas. Kai ku­rie jų per sa­vai­tę tu­rį ap­lan­ky­ti net­gi ne po vie­ną se­niū­ni­ją.

Ne visiems pacientams nusišypso laimė patekti pas odontologą.
Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

Di­džiu­lis dar­bo krū­vis, dėl ku­rio gy­dy­to­jai ne­pa­jė­gūs pri­im­ti vi­sų nuo­lat be­si­krei­pian­čių klien­tų, ir dar­buo­to­jų trū­ku­mas – ne vie­nin­te­lės pro­ble­mos, kliū­van­čios ap­skri­tai vi­sai me­di­kų ben­druo­me­nei – ne vien odon­to­lo­gams. Prie jų pri­si­dė­jo iš dau­ge­lio sfe­rų lė­šas „at­ėmu­si“ da­bar­ti­nė eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja. Tai pri­spy­rė me­di­kus tau­py­ti, o vie­nas tau­py­mo bū­dų – ne­mo­ka­mos atos­to­gos. Jo­mis, pa­sak Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro vy­riau­sio­sios gy­dy­to­jos Ja­ni­nos Ga­liaus­kie­nės, pri­vers­ti pa­si­nau­do­ti ir odon­to­lo­gai.

Į pas­ta­rų­jų dar­bo ka­bi­ne­tų du­ris šio­mis die­no­mis ban­dę bels­tis kai ku­rie su­ne­ga­la­vę gy­ven­to­jai li­ko nu­si­vy­lę. Pa­tek­ti pas dan­tų gy­dy­to­ją bu­vo su­dė­tin­ga. J. Ga­liaus­kie­nė pa­sa­ko­jo tu­rė­ju­si dėl to at­si­pra­ši­nė­ti skųs­tis pas ją at­ėju­sios pa­cien­tės: mo­te­ris, ku­rios vi­zi­tas pas odon­to­lo­gą bu­vo ati­dė­tas be­veik mė­ne­siui, guo­dė­si ne­ga­lin­ti ši­tiek lauk­ti.

Ke­le­to pa­si­pik­ti­nu­sių žmo­nių skam­bu­čių su­lau­kė­me ir re­dak­ci­jo­je. Vie­na skai­ty­to­ja sa­kė ką tik grį­žu­si iš Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro odon­to­lo­gi­jos sky­riaus. Pa­sa­ko­jo ne­se­niai pra­dė­ju­si gy­dy­tis skau­dė­ju­sį dan­tį, o da­bar, skaus­mui ne­si­lio­vus, nu­ė­ju­si ir su­ži­no­ju­si, kad gy­dy­mas bus tę­sia­mas dar ne­grei­tai. Mat, anot mo­ters, vi­si tuo me­tu dir­bę odon­to­lo­gai bu­vo už­im­ti, re­gist­ra­tū­ro­je jai pa­sa­kę, jog lais­vų vie­tų ne­bū­sią dar ke­le­tą sa­vai­čių.

„Nu­ė­jau ir lau­kiau prie du­rų, ma­niau, kad pa­dės, bet nie­kas ne­pri­ėmė net su skau­dan­čiu dan­ti­mi, – bė­do­jo uk­mer­giš­kė. – Ban­dy­da­ma pa­tek­ti tik pri­sik­lau­siau, ko­kie jie nu­skriaus­ti: kad va­ro ne­mo­ka­mų atos­to­gų, nė­ra kam dirb­ti, ne­tu­ri ūpo gy­dy­ti… Iš va­ka­ro vais­tų už­dė­ju­si gy­dy­to­ja lie­pė ap­skri­tai pas ją ne­be­si­lan­ky­ti – sa­kė iš­ei­nan­ti. Teks pri­va­čiai dir­ban­čių odon­to­lo­gų ieš­ko­ti…“

Skai­ty­to­ja taip pat ste­bė­jo­si, kad pa­kliū­ti bu­vo ne­įma­no­ma, nors sky­riu­je ne­lau­kė nė vie­nas pa­cien­tas. „Kiek bu­vau at­ėju­si – jo­kių ei­lių, žmo­nių iš­vis ne­si­ma­tė, o pa­tek­ti no­rin­čių li­go­nių ne­re­gist­ruo­ja… Tai ką jie ten vei­kia? Man at­ro­do, kad sto­ma­to­lo­gai nau­do­ja­si va­di­na­mą­ja kri­ze“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė mo­te­ris.

Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro va­do­vė su­tin­ka, kad da­bar vi­siems – ir gy­dy­to­jams, ir pa­cien­tams – ne­leng­va, ir sa­ko pui­kiai su­pran­tan­ti pas­ta­rų­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Ta­čiau, jos tei­gi­mu, odon­to­lo­gai ne­pik­tnau­džiau­ja esa­ma pa­dė­ti­mi, bet dir­ba taip, kaip lei­džia su­si­klos­čiu­sios są­ly­gos.

„Si­tu­a­ci­ja pas mus – kri­zi­nė. Su­ma­ži­nus fi­nan­sa­vi­mą, tau­pom, kaip ga­lim, ne­bė­ra pa­va­da­vi­mų. Vi­si kar­tu svars­tėm, ar ma­žin­tis at­ly­gi­ni­mus, ar ei­ti ne­mo­ka­mų atos­to­gų“, – apie Cen­trą už­klu­pu­sius pri­vers­ti­nius po­ky­čius pa­sa­ko­jo J. Ga­liaus­kie­nė. Anot jos, ko­lek­ty­vas su­ta­rė dėl ant­ro­sios ga­li­my­bės, tad vi­si įstai­gos dar­buo­to­jai, tarp jų – odon­to­lo­gai, po dvi sa­vai­tes atos­to­gau­ja pa­si­rink­tu me­tu.

Dėl fi­nan­si­nių ap­lin­ky­bių te­ko ap­skri­tai su­ma­žin­ti Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tre dir­ban­čių žmo­nių ko­lek­ty­vą. Iš 240 įstai­go­je dir­bu­sių­jų bu­vo at­leis­ti 25. Dau­gu­mos at­leis­tų­jų dar­bo sta­žas di­des­nis kaip 30 me­tų, to­dėl jiems bu­vo iš­mo­kė­tos še­šių mė­ne­sių vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio iš­ei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos – vi­sa su­ma vir­ši­jo 300 000 li­tų. Tad, pa­sak pa­šne­ko­vės, tau­pant rei­kė­jo dar la­biau su­si­spaus­ti.

Pa­cien­tų, anot vy­riau­sio­sios gy­dy­to­jos, tik dau­gė­ja, o vi­sų ap­žiū­rė­ti me­di­kai iš­ties ne­su­spė­ja. Odon­to­lo­gi­jos sky­riu­je – taip pat ne­links­mos nuo­tai­kos. Ne vi­sus spe­cia­lis­tus šiuo me­tu ga­li­ma ras­ti: kai ku­rie yra ne­mo­ka­mo­se atos­to­go­se, ke­li iš­leis­ti įpras­tų­jų, ku­rių dar ne­iš­nau­do­jo. Vie­na dar­buo­to­ja nuo spa­lio 1-osios iš­ei­na į pen­si­ją.

Į me­di­kų pa­rei­gas įei­na ir mies­te pas odon­to­lo­gą ap­si­lan­ky­ti ne­pa­jė­gian­čių kai­mo žmo­nių dan­tų prie­žiū­ra. Pa­vyz­džiui, vie­na gy­dy­to­ja dau­giau lai­ko dir­ba Žel­vos am­bu­la­to­ri­jo­je, ki­tos va­ži­nė­ja į Tau­jė­nus, Del­tu­vą, o vie­nas spe­cia­lis­tas su­ge­ba ap­rėp­ti dar­bus pri­im­da­mas pa­cien­tus net tri­jo­se skir­tin­go­se vie­to­se – Sie­si­kuo­se, Vep­riuo­se bei Že­mait­kie­my­je…

Kad ir kaip bū­tų pik­ta odon­to­lo­gų pa­gal­bos ne­su­lau­ku­siems žmo­nėms, J. Ga­liaus­kie­nė sa­ko kol kas te­ga­lin­ti jų tik at­si­pra­šy­ti. Pa­šne­ko­vė ti­ki­na, jog pa­tys me­di­kai ne­bū­na be dar­bo ir li­go­nių ne­pri­ima, tik jei yra prie­žas­tis. Tai, kad prie jų du­rų ne­si­drie­kia ei­lės, su­pran­ta­ma: juk už­si­re­gist­ra­vu­sie­ji at­ei­na pas gy­dy­to­ją jiems pa­skir­tu lai­ku. „Ta­čiau po vie­ną–du pa­cien­tus sky­riu­je vi­sa­da bū­na li­gi va­ka­ro. Odon­to­lo­gai dir­ba, o ne kaž­ką da­ro“, – sa­ko Cen­tro va­do­vė ir pri­du­ria pa­ti nuo­lat tik­ri­nan­ti, ar nė­ra si­mu­liuo­ja­ma.

Ji ti­ki­si, kad įtam­pa kiek su­ma­žės ir Cen­tro lan­ky­to­jai ap­rims su­grį­žus iš ne­mo­ka­mų atos­to­gų dar­buo­to­jams, pas ku­riuos vėl bus ga­li­ma re­gist­ruo­tis. Taip pat pa­aiš­ki­no, jog žmo­gų, ku­riam dan­tį skau­da, odon­to­lo­gas pri­im­ti pri­va­ląs.

Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro pa­dan­gė­je – ne vien tik niū­rios spal­vos. Dirb­ti čia ne­se­niai pra­dė­jo jau­na gy­dy­to­ja odon­to­lo­gė, jau ku­ris lai­kas dar­buo­ja­si ir moks­lus ką tik bai­gu­si šei­mos gy­dy­to­ja, va­ži­nė­jan­ti iš Jo­na­vos. Ra­jo­no val­džia pa­ža­dė­jo pa­rū­pin­ti me­di­kei bu­tą, kad ji ga­lė­tų dirb­ti Uk­mer­gė­je be jo­kių ne­pa­to­gu­mų. Veik­la Cen­tre do­mi­si ir vie­na kau­nie­tė gy­dy­to­ja, ku­riai mū­sų mies­te ir­gi bū­tų rei­ka­lin­ga gy­ve­na­mo­ji vie­ta.

„Mums tai la­bai di­de­lė pa­spir­tis“, – apie at­vy­ku­sius spe­cia­lis­tus kal­ba J. Ga­liaus­kie­nė.

Pa­čiai me­di­kei ten­ka ne tik dėl sa­vo dar­buo­to­jų rū­pin­tis, bet ir ieš­ko­ti kom­pro­mi­sų pas ją at­ėjus su­si­ner­vi­nu­siems pa­cien­tams, ne­pa­ten­kin­tiems gy­dy­mo įstai­gos pa­slau­go­mis. Pa­sa­ko­jo su­lau­kian­ti skun­dų net ir dėl to, kad žmo­gui ne­pa­ti­ko ben­dra­vi­mas su gy­dy­to­ju – pas­ta­ra­sis tai žo­dį griež­tes­nį pa­sa­kė, tai ne­tu­rė­jo lai­ko il­gė­liau pa­ben­drau­ti…

„Iš­klau­sau, sten­giuos pa­aiš­kin­ti, ko­kia pa­dė­tis. Pra­šau, kad bū­tų kan­trūs ir ne­šauk­tų. Gy­dy­to­jai – ir­gi žmo­nės, jiems taip pat bū­na sun­ku“, – sa­ko pa­šne­ko­vė, nors pri­si­pa­žįs­ta ži­nan­ti, kad šim­tu pro­cen­tų pa­cien­tui nie­kad ne­įtik­si.