Iš nuotekų jau gaminamas kompostas

Uk­mer­gės dum­blo ap­do­ro­ji­mo įren­gi­niuo­se pa­ga­min­tas pir­ma­sis kom­pos­tas. Dau­giau­sia jo re­a­li­zuo­ti pla­nuo­ja­ma kei­čiant į struk­tū­ri­nes me­džia­gas. Da­bar vyks­ta de­ry­bos su ūki­nin­kais dėl mai­nų san­ty­kio.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Sar­ge­lių kai­me, bu­vu­sia­me są­var­ty­ne, įreng­tuo­se dum­blo ap­do­ro­ji­mo įren­gi­niuo­se kom­pos­to ga­my­ba vyks­ta nuo ko­vo. Tai il­gas, mė­ne­sius trun­kan­tis pro­ce­sas.

Dar per­nai ru­de­nį į aikš­te­lės sau­gyk­las pra­dė­tos vež­ti ir kaup­ti kom­pos­to ga­my­bai bū­ti­nos bios­kai­džios at­lie­kos. Ši struk­tū­ri­nė me­džia­ga bu­vo mai­šo­ma kar­tu su nuo­te­kų dum­blu. Jis at­ve­ža­mas iš įmo­nės va­ly­mo įren­gi­nių.

UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ dum­blo ap­do­ro­ji­mo ir va­ly­mo įren­gi­nių meist­ras Gri­go­ri­jus Mal­ča­no­vas sa­ko, kad po be­veik pus­me­tį trun­kan­čio dum­blo ap­do­ro­ji­mo pro­ce­so gau­na­mas ap­lin­kai ne­kenks­min­gas kom­pos­tas. To­kį pro­duk­tą ga­li­ma nau­do­ti dir­vos trę­ši­mui.

Pir­ma­sis ga­ta­vas pro­duk­tas, pa­ga­min­tas Uk­mer­gės dum­blo ap­do­ro­ji­mo įren­gi­niuo­se, gau­tas rug­sė­jo mė­ne­sį.

Pa­sak G. Mal­ča­no­vo, da­bar dum­blo va­ly­mo aikš­te­lė­je pa­ruoš­ta dau­giau kaip 1700 to­nų iš­si­jo­to kom­pos­to.

Si­jo­ji­mo me­tu at­ski­ria­mos ne­su­iru­sios ir ne­su­pu­vu­sios struk­tū­ri­nės me­džia­gos – smul­kin­ta me­die­na, šiau­dai. Jų iš­si­jo­jus lie­ka apie 10 pro­cen­tų. Šios lie­ka­nos pa­nau­do­ja­mos ga­mi­nant ki­tą kom­pos­to par­ti­ją.

Dum­blo per­dir­bi­mo ir kom­pos­to ga­my­bos pro­ce­sas – ne­per­trau­kia­mas. Per die­ną į kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­lę iš „Uk­mer­gės van­de­nų“ va­ly­mo įren­gi­nių at­va­žiuo­ja vie­na 10 to­nų dum­blo tal­pi­nan­ti prie­ka­ba. Per mė­ne­sį jo su­si­da­ro ne­ma­ža krū­va – apie 300–350 to­nų. Bios­kai­džių me­džia­gų ten­ka su­nau­do­ti dvi­gu­bai dau­giau.

Nuo rug­pjū­čio mė­ne­sio bran­di­na­ma ki­ta apie 1600 to­nų kom­pos­to krū­va. Ją si­jo­ti ir pa­ruoš­ti nau­do­ji­mui pla­nuo­ja­ma lap­kri­čio mė­ne­sį.

Da­bar svars­to­ma apie kom­pos­to re­a­li­za­ci­jos bū­dus. Pa­sak G. Mal­ča­no­vo, vie­nas tin­ka­miau­sių va­rian­tų – mai­nai su ra­jo­no ūki­nin­kais. Kom­pos­tą pla­nuo­ja­ma tiek­ti žem­dir­biams už šiau­dus. Ta­ria­ma­si, ko­kiu san­ty­kiu šie mai­nai ga­lė­tų vyk­ti.

Apie 50 to­nų kom­pos­to pa­nau­do­ta van­den­vie­tės bei va­ly­mo įren­gi­nių te­ri­to­ri­jos ap­žel­di­ni­mui. „Mums ir pa­tiems įdo­mu iš­ban­dy­ti, ar tin­ka­mas mū­sų pa­ga­min­tas pro­duk­tas“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Kau­ne bu­vo at­lik­ti kom­pos­to la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai. Re­zul­ta­tai ten­ki­na ga­min­to­jus – kom­pos­tas aukš­čiau­sios kla­sės, sun­kių­jų me­ta­lų kie­kis ne­vir­ši­ja leis­ti­nos nor­mos. Nor­mą ro­do ir bio­lo­gi­niai ty­ri­mai, pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­lių pro­duk­te ne­ras­ta.