Rajono policijos komisariate šią savaitę pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinančio turinio laiško. Jį iš vieno nuteistojo gavo teisėja.
Lietuvai pralaimėjus bylą Strasbūre, kalinių laiškai jau dešimtmetį necenzūruojami, tad įvairių laiškų ir skundų rašymai nuteistiesiems yra tapę savotiška pramoga.
Grasinantį laišką gavusi Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja, laikinai einanti teismo pirmininkės pareigas Edita Zarembienė tikina per daug reikšmės šiam įvykiui neteikianti. Vis dėlto, į policijos pareigūnus ji kreipėsi.
Ukmergės policijos komisariate dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Nekreipiu per daug dėmesio. Ne aš viena esu gavusi. Tai jau tampa masiniu reiškiniu visoje šalyje. Ne tik teisėjai – ir policijos pareigūnai, ir prokurorai sulaukia visokių grasinimų“, – sako E. Zarembienė.
Grasinimas nužudyti ją pasiekė iš vienos įkalinimo įstaigos. Asmuo, rašęs tokio turinio laišką, – ne anonimas, o jai žinomas ukmergiškis.
Nei laiško autoriaus keliami reikalavimai, nei jo asmenybė, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, neatskleidžiami.
Tai jau antrasis E. Zarembienę iš įkalinimo įstaigos pasiekęs grasinantis laiškas. Vieną panašų ji yra gavusi daugiau nei prieš metus.
Teisėja mano, kad įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys nuteistieji taip pramogauja. Toks jų laiko praleidimo būdas. Nuteistieji kelia įvairius reikalavimus – tai reikalauja perkelti į kitą koloniją, tai tam tikros sumos pinigų.
„Laiko turi daug, veikt neturi ką, tai ir rašinėja. Gal ir šitam nusibodo vienoj vietoj sėdėti, užsimanė pasivažinėti. Žino, kad ikiteisminį pradėjusi policija atsiveš į Ukmergę apklausai. Ko ne pramoga?“ – svarsto E. Zarembienė.
Grasino ir prokurorui
Ukmergės rajono policijos komisariato atstovė spaudai Asta Krogertienė informavo, kad šiemet komisariate pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų. Pernai taip pat gauti du tokie pareiškimai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroras Julius Gelumbauskas pasakojo 2 grasinančio turinio laiškus gavęs praeitais metais.
Juos atsiuntė bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis Klaidas Novickis.
„Buvo gąsdinama, kad „nušaus“, „papjaus“, kad žino, kur gyvena mano šeima. Tekste – daug keiksmažodžių“, – laiško turinį trumpai atpasakojo J. Gelumbauskas.
Šį įvykį taip pat tyrė policija. Teismas kaltinamajam už grasinimus skyrė bausmę – vienus metus ir du mėnesius laisvės atėmimo.
Psichologinis spaudimas
Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Vaškevičius sako, kad tokie grasinančio pobūdžio laiškai teisėjams – ne retenybė ir šalies mastu.
„Laiškai savo turiniu nors ir skiriasi, jų esmė identiška. Esu įsitikinęs, kad visos šios rašliavos paskirtis ta pati – daryti psichologinį spaudimą, sukelti nerimą ar net išgąsdinti“, – savo nuomonę išsako pašnekovas.
Apie atvejus, kuomet iš tikrųjų įgyvendinami grasinimai, jam girdėti neteko. K. Vaškevičius tikina, kad šiuo klausimu yra diskutuojama su šalies teisėjais, bendradarbiaujama su Kalėjimų departamentu. Tačiau pripažino, kad „vieno vaisto rasti niekaip nepavyksta“ ir šis reiškinys išlieka šalies problema.
Laiškai liejasi laisvai
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus viršininko pavaduotojas Gintautas Klimavičius sako, kad įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų laiškai nėra cenzūruojami. Cenzūros galimybes riboja įvairūs teisės aktai.
Laiškus kalėjimų administracijai leidžiama tikrinti tik tuomet, kai kiekvienam konkrečiam atvejui yra gaunama prokuroro sankcija. Tai gali būti susiję su nebaigtų bylų nagrinėjimu, jei manoma, kad laiško cenzūra galėtų padėti išnarplioti jas iki galo.
„Nuteistieji susirašinėja kaip laisvi piliečiai. Tuo labiau, jei laiškas buvo adresuotas teismui, tai net su prokuroro leidimu tokio necenzūruojame“, – paaiškino G. Klimavičius.
Tokia tvarka yra nuo 2003 metų, kuomet įsigaliojo naujas Bausmių vykdymo kodeksas.
Iki tol šalies nuteistieji mūsų valstybę buvo apskundę Strasbūrui – dėl kalėjimuose vykdomos korespondencijos cenzūros kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Lietuvai pralaimėjus dvi bylas, korespondencija iš įkalinimo įstaigų nebetikrinama.
Šalies įkalinimo įstaigose – apie 10 tūkstančių nuteistųjų. Anot G. Klimavičiaus, jei kalėjimų prižiūrėtojai privalėtų tikrinti laiškus, administracijos aparatą tektų gerokai didinti. Tai valstybei taptų nemaža finansine našta.
Ramybę
drumsčia gyvsidabris
Pernai gruodžio mėnesį Ukmergės rajono apylinkės teisme rasta apie 2 kilogramus gyvsidabrio. Vėliau jo aptikta dar apie kilogramą. Atlikus laboratorinius tyrimus, teismo patalpose nustatytas higienos normas gerokai viršijantis oro užterštumas gyvsidabrio garais.
Sveikatą tikrinosi ir teismo darbuotojai, ir daug laiko teismo salėse praleidę prokurorai. Kai kurių iš jų organizmuose aptikta susikaupusio gyvsidabrio.
Ukmergės rajono apylinkės teisme nuo sausio paskelbtas ekstremalus įvykis. Teismas persikėlė į kitas patalpas – bylų nagrinėjimas vyksta Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centre bei policijos komisariato patalpose.
Įtariama, jog gyvsidabris teismo patalpose galėjo pragulėti net dešimtmetį.
Policijos komisariate tebevyksta ikiteisminis tyrimas – aiškinamasi, kas, kada ir kodėl patalpose išliejo nuodą.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ