Želvos seniūnijos gyventoja, viena auginanti dukrą, šiai galimai užsikrėtus koronavirusu, nerado, kas ją pavėžėtų atlikti PGR testą.
Į testavimo punktą mamai dukrą 30 kilometrų pirmyn ir atgal teko vežti taksi.
Savaitgalį moters vienuoliktokei dukrai pakilo temperatūra, prasidėjo kosulys. Greitasis testas, kurį dukra atliko prieš grįžtant į mokyklą, parodė teigiamą rezultatą. Mama apie tai pranešė savo darbovietei. Biuletenis vien dėl turėto kontakto su galimai sergančiu asmeniu nepriklauso, vis dėlto į darbą moteriai buvo leista neatvykti.
Mama dukrą užregistravo PGR tyrimui, tačiau susidūrė su problema – nerado, kas iki miesto pavėžėtų.
Želviškė, baimindamasi, kad gali apkrėsti, kaimynų pavežti neprašė. Juk pabuvoti kartu automobilyje tektų ne keliolika minučių, o ilgiau nei valandą. Moteris apie savo situaciją pranešė seniūnijos socialinei darbuotojai Audronei Rutavičienei, kuri ir pasidalijo šia istorija.
Socialinė darbuotoja bandė ieškoti pagalbos, bet teigė, kad skambindama į įvairias instancijas sulaukė tik neigiamų atsakymų.
„Skambinau ir 112, ir 113, ir Ukmergės socialinių paslaugų centrui, ir į COVID-19 testavimo punktą, ir į savivaldybę, kuri seniau viešino skelbimą, kad, suderinus laiką, teikia nemokamą nuvežimo ir parvežimo į testavimo punktą paslaugą. Visur atsisakė vežti mergaitę, turinčią simptomų. Savivaldybėje paaiškino, kad paslauga nebeteikiama“, – pasakojo A. Rutavičienė.
Jai pavyko susitarti su socialiniu taksi, tačiau kitą dieną ir ši organizacija pranešė, kad paslaugos nesuteiks.
Galiausiai moteris pati susitarė su viena taksi firma. Nors ji yra dirbanti ir uždirba truputį daugiau nei nustatytas minimalus darbo užmokestis, vis dėlto du reisai po maždaug 30 km vienišai mamai tikrai ne pagal kišenę. Juk kainuoja ne kelis, o keliasdešimt eurų.
Rajono savivaldybės gydytojo funkcijas laikinai einanti Edita Balžekienė patvirtino, kad nemokamos nuvežimo ir parvežimo į testavimo punktą paslaugos savivaldybė nebeteikia. Ji buvo teikiama karantino metu, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas tarp savivaldybių.
„Tačiau šios paslaugos poreikio nebuvo. Man einant šias pareigas, kreipėsi tik vienas asmuo. Sužinojome, kad Ukmergėje yra trys taksi firmos, turinčios sąlygas ir galinčios teikti tokias paslaugas. Todėl nutarta savivaldybėje jos atsisakyti. Nes laikyti etatą, budintį automobilį kainuoja. Pavieniai atvejai, kaip šis, jei gyventojai susisiekia su manimi, yra išsprendžiami“, – sakė ji.
- Balžekienė nurodė taksi, kurie gali pavežti į testavimo punktą, telefonų numerius: 8 629 39377, 8 686 24222, (8 340) 31666.
Priminė, kad pagal dabartinę tvarką dėl kontakto, kuris trunka trumpiau nei 4 val., izoliuotis nebereikia, tad pavežti galėtų ir artimieji. Tačiau po tokios kelionės jiems rekomenduojama dešimt dienų dėvėti veido kaukes ir stebėti savo sveikatą.
O koks galimas sprendimas, jeigu savivaldybė nesuteikia pavežimo paslaugos? Socialinės darbuotojos žiniomis, žmogus gali kreiptis dėl išlaidų, patirtų dėl gydymo ar transportavimo, kompensavimo. Komisija, išnagrinėjusi prašymą, sprendimą priims atsižvelgdama į asmens gaunamas pajamas.
