Ukmergės rajone, Dainavos kaime, Stasio Ašmonto įkurtas muzikos instrumentų muziejus pasipildė ypatingu eksponatu – Kinijos pučiamuoju instrumentu šengu. Muziejaus įkūrėjas dabar mokosi juo groti.
Kolekcininko žiniomis, kinai šengą gamino keli tūkstantmečiai prieš Kristų. Jis yra pavaizduotas uzbekistaniečių kilmės akordeonininko, muzikos instrumentų istorijos tyrinėtojo Alfredo Mireko sudarytos muzikos instrumentų schemos viršuje.
Į Europą jį atgabeno Prancūzijos vienuolis misionierius. Nuo tada, manoma, pučiamieji instrumentai bei jų gamyba pradėjo plisti Europoje ir visame pasaulyje.
S. Ašmontas jau anksčiau domėjosi šiuo senoviniu instrumentu. Pirkti neieškojo ir kainų nesižvalgė, nes manė, kad įsigyti būtų per brangu ir galbūt visai neįmanoma.
Kolekcininko duomenimis, antro šengo Lietuvoje ar net visame Pabaltyjyje nėra. Jo kelionė į muziejų truko ištisus metus.
Pernai liepą muziejų aplankė Kinijos Liaudies Respublikos ambasados darbuotojai. S. Ašmontui domintis apie tradicinį jų tautos instrumentą šengą, svečiai pažadėjo grįžti su dovana. Savo žodžių nepamiršo ir šią vasarą muziejaus ekspozicija pasipildė būtent šiuo instrumentu.
Pašnekovo žiniomis, pirmieji šengai buvo iš medžio, o pats anksčiausias prototipas – iš molio. Šiuolaikinį instrumentą sudaro „ąsotis“ (oro kamera), pagamintas iš metalo, bambukiniai vamzdeliai garsui išgauti ir metaliniai rezonatoriai jam sustiprinti. Grojant laikyti reikia abiem rankomis iš apačios. Būna 17, 24, 36 vamzdelių šengai.
Dainaviškiui padovanotas šengas yra „re“ tonacijos ir turi 17 sunumeruotų vamzdelių. „Kiekvieną jų reikia suvaldyti. Kiekviena skylutė turi savo garsą“, – sako Stasys. Tiesa, du vamzdeliai turi vienodą garsą – „re“. Pasak jo, instrumento garsą galima palyginti su vargonų, tik šengo garsas yra aukštesnės tonacijos.
„Tai – instrumentas, veikiantis kaip lūpinė armonikėlė – orą gali pūsti ir traukti“, – pasakojo pašnekovas. Galima groti, renkant akordus arba atskiras natas.
Su šengu dainaviškis kolekcininkas gavo ir instrukciją. Šiuo metu bando išmokti pagroti juo vieną kūrinį. Deja, valdymo instrukcija parašyta kinų kalba, kurios nemoka. Tad groti mokosi iš schemos. Įdomu tai, kad kūrinys parašytas ne natomis, o skaičiais.
Dainavoje įkurtame muziejuje yra per 600 instrumentų, kuriuos kolekcininkas sukaupė per keturiasdešimt devynerius metus. „Kas dovanojo, iš ko nupirkau. Būna žmogus numiršta, paveldėtojai neturi kur dėti, o aš nuperku“, – dalijasi patirtimi S. Ašmontas. Nemažai instrumentų padovanojo dukros, bet dažniausiai ieško, domisi ir perka pats. Tuo tikslu net vyksta į kitas šalis – Latviją, Suomiją, Čekiją, Vokietiją ir kitas.
Dainaviškio įkurto muziejaus lankymas nemokamas. „Kas nori, gali paaukoti“, – sako Stasys.
Pirmieji muziejaus lankytojai ir buvo dainaviškiai. 2020-aisiais Dainavos kultūros namuose vyras surengė pirmą viešą ekspoziciją, kurioje pristatė dalį savo kolekcijos.
Nuo 2022-ųjų muziejui skirta Dainavos kaimo bendruomenės „Savi namai“ salė, viešai paskelbta informacija apie muziejų, tad pradėjo lankytis darželinukai, Veprių stovyklautojai, žygeiviai. Lankytojų iš mokyklų ar kitų institucijų kol kas nesulaukė. Jeigu gautų patalpas, savo muziejų perkeltų į miestą. Šiemet birželį S. Ašmontas Ukmergės kultūros centre vedė edukaciją vaikams „Lietuviški folkloro instrumentai“. Mano, kad svarbu žinoti tautos tradicijas, istoriją, puoselėti paveldą. Daugeliu instrumentų jis groja pats.
***
Šengas apibūdinamas kaip kinų pučiamasis polifoninis laisvas nendrinis instrumentas, sudarytas iš vertikalių vamzdžių.
***
Kiniški pučiamieji instrumentai, vadinami šeng, pirmą kartą paminėti orakuluose XIV–XII a. pr. Kr. Visuotiniuose tekstuose pirmą kartą žodis šeng pasirodė Shijing eilėraščiuose, datuojamuose VII a. prieš Kristų.
***
Senoviniai instrumentai su moliūgo oro kameromis, įvairaus skaičiaus vamzdžiais buvo aptikti archeologiniuose radiniuose, datuojamuose V ir II a. prieš Kristų.
***
Tradiciškai šengas buvo naudojamas kaip akompanimentas kitų instrumentų pasirodymams. Tai – vienas iš pagrindinių kai kurių kinų operos formų instrumentų.
***
Tradiciniai maži pučiamųjų ir perkusijos ansambliai taip pat naudoja šengą. Šiuolaikiniame dideliame Kinijos orkestre šengas naudojamas ir melodijai, ir akompanimentui.
***
XIX amžiaus pabaigos šengas yra saugomas Metropoliteno meno muziejuje.
***
Manoma, kad į Europą pirmasis šengas atvežtas 1740-aisiais ar 1777-aisiais, nors yra įrodymų, kad laisvieji nendriniai muzikos instrumentai, panašūs į šengą, buvo žinomi Europoje šimtmečiu anksčiau.
