Blakinę kalendrą žino daugelis, tačiau dažniausiai tik kaip prieskoninį augalą. Ukmergės ūkininkai vieni pirmųjų Lietuvoje ruošiasi auginti šią kultūrą ir spausti iš jos sėklų eterinius aliejus farmacijos pramonei.
Ligita JUODVALKIENĖ
Blakinė kalendra. (Nuotr. www.sodininkyste.lt )
Blakinę kalendrą auginti pasirengusios kooperatinės bendrovės „Linų agroservisas“ ūkininkai – tikri eksperimentatoriai. Prieš keletą metų jie įvykdė partnerių iš Olandijos užduotį – paruošti pluoštinių dilgėlių auginimo technologiją. Dabar savo eksperimentams pasirinko kitą kultūrą – blakinę kalendrą.
Lietuvoje – naujiena
Pasak bendrovės valdytojo Alvido Kumpausko, apie šios kultūros auginimą Lietuvoje dar nelabai yra su kuo pasikonsultuoti. Mat blakinės kalendros mūsų šalies ūkininkai masiškai dar neaugina.
A. Kumpauskas pasakojo, kad pernai užsėję šia kultūra apie 25 hektarus, rezultatais liko patenkinti. Į bendrovės aruodus subiro apie 10 tonų kalendros sėklos. Ją kol kas sandėliuoja, nes perdirbti naudingiau turint didesnį kiekį. Šiemet pasėlius jie planuoja išplėsti iki 200 hektarų.
Sėklą į dirvą bers gegužę. „Pernai bandomajai kalendros partijai sėklą pirkome Lietuvoje, tačiau šiemet nusprendėme pirkti be tarpininkų – tiesiai iš bulgarų“, – ūkininkas sako, kad kalendros sėkla labai brangi, tad apie pigesnį variantą pagalvoti verta. Tona kalendros sėklos kainuoja apie 20 tūkstančių litų. Su Bulgarijos žemės ūkio specialistais konsultuojamasi ir apie kalendros auginimo bei perdirbimo technologijas. Šioje šalyje dairosi nusipirkti ir specialios technikos kalendros apdirbimui.
Vieną hektarą apsėti galima su 10-15 kilogramų sėklos. Geriausia, kai kalendra beriama į dirvą tikslaus sėjimo sėjamosiomis 25-40 centimetrų atstumu – priklausomai nuo planuojamos auginimo technologijos. Kad užaugę krūmeliai neužgožtų vienas kito ir nenukentėtų derlius.
Eterinių aliejų – daugiausia
Didžiausias blakinės kalendros priešas – piktžolės. Kadangi farmacijos pramonei reikalingas ekologiškas produktas, su žolėmis ukmergiškiai kovos naikindami jas mechaniniu būdu. A. Kumpauskas sako, jog tinkamas dirvos paruošimas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių derlių.
Kenkėjai dažniausiai užpuola sandėliuojamą kalendrą, todėl ji laikoma ne supilta į aruodus, o maišuose.
„Rinka nėra plati. Be to, labai specifinė. Farmacininkai laukia ekologiško produkto, griežtai atitinkančio kokybinius reikalavimus. Priemaišoms viršijant normą bent viena dešimtąja procento, produkcija gali būti išbrokuojama“, – pasakojo pašnekovas.
Pagrindinis kalendros kokybės rodiklis – eteringumas. A. Kumpauskas sako, kad ištyrę pernai užaugintos kalendros eteringumą liko maloniai nustebę: mūsų kraštuose užaugintoje kalendroje eterinių aliejų nustatyta daugiau nei augusioje Vakarų Europos šalyse. „Matyt, mūsų klimatas šią kultūrą auginti tinka“, – svarsto jis.
Projektą rengia ukrainiečiai
„Linų agroserviso“ bendrovei kalendros perdirbimo projektą rengia ukrainiečiai. Simferopolio eterinių ir vaistinių augalų instituto mokslininkai yra sukaupę nemažą patirtį apie šios kultūros auginimo ir perdirbimo technologijas bei iš jos gaunamus produktus.
Jau prieš keletą metų ukmergiškiai yra įsigiję įrangos, kuria galima apdirbti ne tik linus, bet ir pluoštines dilgėles bei kanapes. Kadangi nei Lietuvai, nei Europai lietuviškų linų nereikia, įranga rūdija nenaudojama. A. Kumpauskas sako, kad jie laukia valdžios sprendimo įteisinti pluoštinių kanapių auginimą mūsų šalyje.
„Mokslo įrodyta, kad pluoštinės kanapės, augančios atvirame grunte, narkotizuojančių medžiagų neturi. Manau, kad valdžios vyrų nusiteikimas prieš jas – nepagrįstas. Tuo labiau, kad likome vieninteliai Europoje, draudžiantys ūkininkams auginti šią paklausią kultūrą“, – svarsto jis.