Aktyvios pramogos Lietuvoje kasmet vis labiau populiarėja. Ypač jų gausa gali pasidžiaugti kaimynai anykštėnai. Viena iš tokių pramogų – visai šalia Ukmergės rajono esantis „Zala Arms“ šaudymo centras.
Čia pastaruoju metu renkasi ne tik šaudymo aistruoliai, bet ir netradicinių pramogų pasiilgę poilsiautojai.
UAB „Zala Arms“ įkūrėjai Alvydas Žala su žmona Irena – visa galva panirę į su ginklais susijusį verslą. Anykščiuose, savo namuose jie yra įkūrę nedidelę šovinių gamyklą. Lietuvoje – tai itin retas verslas. Tuo be jų visoje šalyje užsiima tik dar viena įmonė.
Anykščiuose gaminami įvairių kalibrų šoviniai. Be to, su „Zala Arms“ logotipu šoviniai gaminami pas kolegas Prancūzijoje. Verslininkai sako, kad taip – pigiau.
Kaip nutarė užsiimti tokiu netradiciniu verslu? Aiškiau tampa sužinojus abiejų sutuoktinių, šiuo metu jau pensininkų, specialybes – 66 metų A. Žala – karininkas, turi papulkininkio laipsnį, aistringas medžiotojas. 64 metų Irena Žalienė – buvusi policininkė, turinti karinį majoro laipsnį.
Ėmėsi šovinių gamybos
Žala pasakojo prieš du dešimtmečius dirbęs ginklų remonto įmonėje. Tačiau 1998 metais, jai bankrutavus, liko be darbo, tad nutarė imtis to, apie ką geriausiai nusimanė – su ginklais ir šoviniais susijusio verslo.
Bankrutavusi įmonė turėjo teisę verstis šovinių gamyba. Nusprendė šią veiklą vykdyti. Tiesa, licencija, kuri šiuo metu kainuoja keliskart pigiau, anuomet kainavo net 9000 litų – milžiniškus pinigus verslo pradininkams. Įsigiję įrangą šeimos verslą pradėjo privačiame name – įkūrė šaudmenų gamybos įmonę, kurioje be tėvų pradėjo dirbti ir vaikai.
Pora džiaugiasi užaugintais keturiais vaikais. Tiesa, versle liko tik sūnus Valdas. Dukra Jolanta pasuko į meno sritį, Kristina ir Alvydas rinkosi teisininko kelius. Dar anuomet, kuriant verslą, tikėjosi, kad juo susidomės visos atžalos.
Iš pradžių gamino šovinius lygiavamzdžiams medžiokliniams ginklams tik sau ir draugams, o vėliau – ir visiems norintiesiems bei medžioklės klubams. Tačiau plačiau atsivėrus sienoms į Europą rinką užplūdo pigesni šoviniai. Teko ieškoti kitų verslo nišų, steigti specializuotas medžioklės parduotuves. Dabar jų skaičių kiek sumažino, veiklą optimizavo.
Šiuo metu gamina daugiau nei 30 skirtingų rūšių šaudmenų, skirtų lygiavamzdžiams ginklams, bei parduoda juos Lietuvoje ir užsienyje. Verslininkai patikina, jog gamyboje naudojamos panaudotos žalvarinės tūtelės.
Atidarė šaudyklą
Prieš ketverius metus netoli Ukmergės rajono, Kavarsko seniūnijoje, Džiugų kaime anykštėnai pradėjo vykdyti dar vieną gana retą veiklą – atidarė šaudyklą.
Ketverius metus veikiančioje šaudykloje – griežta apskaita. Tad nesunku apskaičiuoti ir lankytojus bei įvertinti jų skaičiaus šuolį. Pirmais metais šaudykla per metus sulaukė 300, o pernai – daugiau nei 2000 lankytojų.
Dažni svečiai čia – privalomam egzaminui besirengiantys aplinkinių rajonų medžiotojai. Jie atvyksta su savais ginklais ir dažnai – su savais šoviniais.
Ypač gausu norinčių pasitreniruoti medžiotojų prieš varžybas, kurios vėliau čia pat ir rengiamos.
Kita lankytojų grupė – pramogautojai. Vis populiariau šią pramogą įtraukti į bernvakarių programą. Jauni vyrukai labai mėgsta savo akies taiklumą prieš vedybas išmėginti su pistoletu ar lygiavamzdžiu rankoje.
Šaudykloje sulaukiama ir pirmą kartą ginklą į rankas norinčių paimti žmonių, ir praktikuotis norinčių patyrusių šaulių, sportininkų.
Dievo dovana
Žalienė pastebi, jog taiklus šaudymas – ne tik įgūdžiai, treniruotės, tačiau ir Dievo dovana. Antai, atvyksta niekada šautuvo rankose neturėjusių asmenų šeima – vienam iš jų sekasi puikiai, o kito visi šūviai – pro šalį.
Ypač asmeninių savybių svarba, pasak pašnekovės, atsispindi šaudant į skraidančias lėkšteles. Vienas pašaudyti pas juos atvykstantis vaikinas tiesiog pribloškia taiklumu – iš 25 skraidančių lėkštelių pataiko į 23. „Charakteris jo ramus, būdas – rimtas, susikaupęs. Paėmęs į rankas šautuvą, regis, suauga su juo“, – pasakoja su lankytojais daug laiko praleidžianti I. Žalienė.
Patys būdami kariškiai, sutuoktiniai stebisi, kad atvykstantys jauni vyrai nemoka šautuvo paimti į rankas. Jų įsitikinimu, karinis parengimas mokyklose, apie kurį dabar dažnai diskutuojama, būtų tikrai reikalingas ir naudingas…
Kuria savo rankomis
Alvydas ir Irena pasakojo vos įkūrus šaudyklą į Džiugus kasdien važinėdavę iš Anykščių, samdė darbuotoją. Tačiau pastarosiomis vasaromis į namus grįžta tik su reikalais ar savaitgaliais, o vasaroja šalia šaudyklos esančioje nedidelėje sodybėlėje.
Verslininkai viską čia kuria savo rankomis, gėrisi nuostabia Džiugų gamta, šaudyklos poškėjimo visai nesibaidančiais laukiniais gyvūnais. Pasakoja – antys, gulbės įsigudrina perėti visai šalia tos vietos, į kurią be vargo galėtų pataikyti paklydėlė kulka.
Pašaudyti atvykstantiems pramogautojams verslininkai siūlo akies taiklumą išbandyti dešimčia ginklų: galima rinktis mažo kalibro pistoletą, revolverį, į „Kalašnikovą“ panašų automatą „Saiga“, lygiavamzdį šautuvą, medžioklinį šautuvą su optiniu taikikliu ar net Antrojo pasaulinio karo laikus menantį rusišką karabiną. Jį, kaip ir nemažai kitų dėvėtų ginklų, pirko Vokietijoje.
Griežta kontrolė
Ar daug biurokratinių kliūčių bei sunkumų tenka įveikti šiame versle?
Sutuoktiniai neslepia, kad jų veikla kruopščiai tikrinama atitinkamų institucijų – ją kontroliuoja Ginklų fondas, ataskaitos reguliariai teikiamos policijos komisariatui.
Alvydas ir Irena pasakoja, kad didžiausių investicijų pareikalavo pats šaudyklos įrengimas – aplink ją supilti didžiuliai pylimai. Vien tokios aikštės įrengimas atsiejęs keliasdešimt tūkstančių litų.
Kad būtų ramu, netektų pyktis su kaimynais ir kad atitiktų visus privalomus reikalavimus, verslininkai supirko aplink esančias sodybas ir žemes. Valdo dabar apie 30 hektarų. Naudoja juos savo esamam ir būsimam verslui – dalį apsodino mišku, augina nemažą plotą pluoštinių kanapių.
Kanapių laukas skirtas medžioklei. Jau ne pirmą sezoną kukurūzų ir kanapių laukuose organizuoja fazanų medžiokles.
Kartą per metus, balandžio mėnesį, Džiuguose rengiamos respublikinės „Leader Sport“ šaudymo varžybos, į kurias taip pat atvyksta svečiai iš užsienio. Kitąmet į šias varžybas verslininkai dalyvius sukvies jau 10 kartą.
Mūsų rajono pašonėje nuostabioje gamtos apsuptyje verslą puoselėjantys anykštėnai džiaugiasi gražiais ryšiais su ukmergiškiais. Ir ne tik čia apsilankančiais klientais iš mūsų rajono, tačiau ir, galima sakyti, kūrybiniu bendradarbiavimu: medalius varžybų nugalėtojams verslininkai užsako kaimyniniuose Jasiuliškiuose.
