Daiva ZIMBLIENĖ
Rajono savivaldybės atstovė spaudai
„Man šis darbas patiko, gal todėl tiek ilgai čia ir dirbau. Iki tol buvau vadinamas „turistas“ – darbovietes keičiau kas keletą metų, o čia užsilikau. Šiame darbe kiekviena diena – naujiena. Vienodų gaisrų nebūna. Kaskart vis kitaip“, – sakė beveik tris savo gyvenimo dešimtmečius darbui rajono priešgaisrinėje tarnyboje atidavęs 66-erių metų ukmergiškis Alvydas Pakas.
Gruodžio 31-oji – paskutinė A. Pako darbo diena Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje. Ilgametį ugniagesį į pensiją kolegos ir rajono savivaldybės vadovai išlydėjo dėkodami už puikų darbą ir linkėdami daugiau laiko skirti sau ir savo pomėgiams.
Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas A. Pakui įteikė padėką už ilgametį ir profesionalų darbą tarnyboje bei asmeninį indėlį, gerinant jos materialinę bazę.
„Alvydas – mėgstamas bendradarbių, pasižymi ne tik puikiu humoro jausmu, bet ir turi geras rankas – sugeba atlikti suvirintojo, šaltkalvio, skardininko ir kitus darbus. Šie jo gebėjimai labai pravertė tuomet, kai negalėdami įsigyti naujų gaisrinių automobilių, gaisrams gesinti pritaikydavome sunkvežimius, ant jų platformų sumontuodami didelės talpos vandens cisternas ir gaisrinę įrangą“, – teigė Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius Rimvydas Lukošius.
Jis padėkojo A. Pakui už ilgametį, sąžiningą, nuoširdų darbą, profesionalumą, patirties ir išminties dalijimąsi su kolegomis.
A.Pakas priešgaisrinėje apsaugoje pradėjo dirbti 1992 metais, įsidarbinęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Po ketverių metų perėjo dirbti į Ukmergės rajono savivaldybei pavaldžią priešgaisrinę tarnybą. Čia darbavosi Senamiesčio, Želvos, Kopūstėlių, Pabaisko ir Šešuolių komandose. Pastaruosius trejus metus – Pabaisko ir Šešuolių komandose.
„Buvo laikai, kai pastatai, tokie, kaip, pavyzdžiui, fermos, degdavo net iki 4 parų, o per dieną tekdavo vykti net į 45 gaisrus“, – prisiminė A. Pakas.
Paklaustas, ką dabar veiks, išėjęs į užtarnautą poilsį, vyras plačiai nusišypsojo ir tarė: „Be darbo nesėdėsiu. Turiu sodą, esu Ukmergės karo istorijos klubo „I-o LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimento“ narys. Tikrai turėsiu, ką veikti.“
