Į pagalbą tenka šauktis ir policiją

Mo­kyk­los ne­lan­kan­čius, el­ge­sio pro­ble­mų tu­rin­čius vai­kus ban­do­ma draus­min­ti įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis. Vie­na jų – so­cia­li­za­ci­jos cen­tras. Per­nai ten pa­bu­vo­jo pen­ki jau­nie­ji uk­mer­giš­kiai. Ne­no­ro mo­ky­tis, lan­ky­ti pa­mo­kas prie­žas­tim daž­nai įvar­di­ja­mas mo­ty­va­ci­jos ne­bu­vi­mas. „Jei­gu pa­mo­ko­je ne­įdo­mu – nie­ko ir ne­su­pra­si.

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Mo­kyk­los ne­lan­ky­mas ga­li baig­tis baus­me.

Gai­la, kad prie to pri­si­de­da ir kai ku­rie tė­vai. Jie, pa­tys ne­tu­rė­da­mi įgū­džių, ne­ska­ti­na vai­kų ei­ti į mo­kyk­lą“, – sa­ko sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja In­gri­da Krikš­ta­po­nie­nė.

Da­lį mo­kyk­los ne­lan­ky­mo sta­tis­ti­kos, anot jos, ir le­mia pa­vie­nių vai­kų blo­gas lan­ko­mu­mas. „Ta­čiau džiu­gi­na tai, jog ro­dik­liai ge­rė­ja. 2013–2014 m. vie­nam vai­kui te­ko 17 pra­leis­tų pa­mo­kų, 2014–2015 m. – de­vy­nios. Ma­žė­ja mo­kyk­lų, kur vai­kai pra­lei­džia dau­giau nei 30 pa­mo­kų per mė­ne­sį“, – pa­sa­ko­jo pa­va­duo­to­ja.

Tai lė­mė su­stip­rin­tas pre­ven­ci­nis dar­bas. „La­bai svar­bus ir mo­kyk­los va­do­vo vaid­muo, pe­da­go­gų po­kal­biai su tė­vais. Ne­rei­kia sku­bė­ti baus­ti – pir­miau­sia svar­bu pa­dė­ti tiek vai­kui, tiek tė­vams. Tam mo­kyk­lo­se yra vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­jos. Ga­li pa­dė­ti psi­cho­lo­gas – ra­jo­no pe­da­go­gi­nė­je psi­cho­lo­gi­nė­je tar­ny­bo­je ar­ba mo­kyk­lo­je, taip pat – so­cia­li­nis pe­da­go­gas. Pra­šo­ma sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus, ko­mi­sa­ria­to pa­gal­bos“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­ja su­si­de­da iš sa­vi­val­dy­bės sky­rių, po­li­ci­jos, pro­ku­ra­tū­ros, pre­ven­ci­nė­je veik­lo­je da­ly­vau­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų.

Tai­ko prie­mo­nes

Apie ne mo­kyk­lo­je bū­nan­čius vai­kus pra­ne­ša vie­šo­sios bib­lio­te­kos, ki­tų įstai­gų dar­buo­to­jai.

Tam tik­rus bū­dus, ku­riais sie­kia­ma pa­keis­ti el­ge­sio pro­ble­mų tu­rin­čio vai­ko el­ge­sį, jų prin­ci­pus, sky­ri­mo tvar­ką nu­sta­to Vai­ko mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mas.

Tarp mi­ni­ma­lios prie­žiū­ros prie­mo­nių – įpa­rei­go­ji­mas iki 16 me­tų mo­ky­tis pa­gal pra­di­nio ir pa­grin­di­nio ug­dy­mo pro­gra­mas, lan­ky­tis pas psi­cho­lo­gą ar psi­chiat­rą. Ga­li bū­ti ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo veik­los ar die­nos cen­tro lan­ky­mas. Dar vie­na prie­mo­nė ski­ria­ma tik teis­mo spren­di­mu: bu­vi­mas na­muo­se nu­sta­ty­tu lai­ku.

Pra­šy­mas dėl prie­mo­nės sky­ri­mo tei­kia­mas ra­jo­no Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­jai. Ją ski­ria sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius. Kaip bu­vo vyk­do­ma, ko­mi­si­ją in­for­muo­ja mo­kyk­la.

Pri­vers­ti­nės glo­bos ne­iš­si­gąs­ta

Ga­li bū­ti ski­ria­ma vi­du­ti­nės prie­žiū­ros prie­mo­nė. „To­kiu at­ve­ju vai­kas iš­ve­ža­mas į so­cia­li­za­ci­jos cen­trą, iš kur mums tei­kia­mos ata­skai­tos apie jo el­ge­sį, – sa­kė I. Krikš­ta­po­nie­nė – Už­per­nai tu­rė­jom tris to­kius vai­kus, per­nai – pen­kis. Bet ten ne vi­sa­da už­ten­ka vie­tų. Ir nors kai ka­da vai­kai net­gi ke­lia grės­mę vi­suo­me­nei, ne­ga­lim nie­ko pa­da­ry­ti. Kol nė­ra vie­tų, teis­mas ne­ga­li pri­im­ti nu­tar­ties.“

Ta­čiau jau­nie­ji pra­si­žen­gė­liai pri­si­ver­da ko­šės net ir glo­bo­ja­mi so­cia­li­za­ci­jos cen­trų. Pa­vyz­džiui, iš­leis­ti va­sa­ros atos­to­gų, „su­ge­ba“ įvyk­dy­ti ne tik ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų, bet ir bau­džia­mų­jų nu­si­žen­gi­mų…

Anot I. Krikš­ta­po­nie­nės, ga­li­mas ir vai­kų prie­žiū­ros prie­mo­nių pra­tę­si­mas, ku­riam ir­gi rei­kia teis­mo spren­di­mo. To raš­tu ga­li pra­šy­ti Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rius, po­li­ci­ja, mo­kyk­la, vai­kų glo­bos na­mai.

Prie­mo­nes skir­ti daž­niau­siai pra­šo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai: 2013 m. tei­kė pra­šy­mus 10 kar­tų, per­nai – 18. Ne­ma­žai – mo­kyk­los: ati­tin­ka­mai 3 ir 11. Tė­vai – 3 ir 5, vai­kų glo­bos na­mai per­nai tei­kė 3.

„Iš da­lies tai ro­do di­dė­jan­tį pa­aug­lių nu­si­kals­ta­mu­mą. Ta­čiau ne vien tik tai. Di­dė­ja ben­dra­dar­bia­vi­mas tarp ži­ny­bų, sten­gian­tis spręs­ti pro­ble­mas“, – svars­to pa­šne­ko­vė.

Lie­tu­va – tarp aut­sai­de­rių

UNESCO ty­ri­mas skel­bia, kad vai­ko ge­ro­vę ge­riau­siai už­tik­ri­na Olan­di­ja, Suo­mi­ja, Is­lan­di­ja, Nor­ve­gi­ja, Šve­di­ja. Vie­tos šio są­ra­šo apa­čio­je ati­te­ko Ru­mu­ni­jai, Latvi­jai, Grai­ki­jai ir mū­sų ša­liai. Į ją, be­je, nu­kri­tu­si ir JAV.

„Mo­kyk­la vie­na ne­ga­li už­tik­rin­ti tos ge­ro­vės. Tai – ug­dy­mo įstai­ga, bet auk­lė­ti tu­ri ir tė­vai, skir­ti vai­kui dė­me­sį nuo ma­žu­mės, nes pas­kui „su­re­mon­tuo­ti“ pro­ble­mas sun­ku. Kai tė­vai pa­tys ne­tu­ri ge­bė­ji­mų, ne­iš­ug­dy­tas at­sa­ko­my­bės po­rei­kis – daž­niau­siai to­kių šei­mų vai­kai ir ne­ina į mo­kyk­lą“, – sa­ko I. Krikš­ta­po­nie­nė.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ