Ukmergės rajone, prie Kopūstėlių kaimo numatoma statyti dumblo kompostavimo aikštelę. Kadangi Lietuvoje tai dar naujovė, UAB “Ukmergės vandenys” bei savivaldybės atstovai tokių įrenginių vyksta apžiūrėti į Lenkiją. Kartu – ir gyventojai, nerimaujantys, kad šalia jų namų atsiras dvokiantis rezervuaras.
Ligita JUODVALKIENĖ
Po vandens valymo procesų susidaręs dumblas yra kaupiamas valymo įrenginiuose įrengtose specialiose talpose. Iki šiol atiduodavo jį ūkininkams, o šie naudodavo kaip trąšą, išbarstydami laukuose. Tačiau netinkamai tvarkomas dumblas kelia pavojų aplinkai, yra taršos šaltinis. Jame gali būti susikaupusių sunkiųjų metalų, kitų žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų.
Šiuo metu nuotekų dumblo tvarkymas ir utilizavimas yra globali problema. Siūloma nemažai dumblo tvarkymo būdų – deginimas, kompostavimas, cheminė stabilizacija, džiovinimas, sukietinimas ir daugelis kitų.
„Mūsų sąlygomis racionaliausia būtų dumblą kompostuoti, nes deginimas – labai brangu“, – jau seniai tokią mintį audžia UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas.
Specialistai tikina, kad norint miesto nuotekų valymo įrenginiuose susikaupusį dumblą tvarkyti pagal moderniausias technologijas, turi būti sukurta dumblo tvarkymo infrastruktūra.
Dumblą su žaliosiomis biologiškai skaidžiomis medžiagomis numatoma kompostuoti netoli Kopūstėlių sąvartyno. Čia UAB „Ukmergės vandenys“ rengiasi statyti specialią aikštelę, į kurią iš valymo įrenginių būtų gabenamas dumblas. Dumblo apdorojimo įrenginiai būtų skirti ne tik Ukmergės, bet ir Širvintų rajonams.
Išgirdę apie šį projektą, sunerimo Pašilės ir netoliese numatomos statyti aikštelės vietos esančių kaimų gyventojai. Jie baiminasi, kad įrengus dumblo kompostavimo aikštelę, gyventi teks nuolatinėje smarvėje. Pašiliškiai nerimauja, kad technika, vežiojanti dumblą į aikštelę, galutinai sugadins ir taip duobėtą gatvę.
R. Arlinskas sako, kad kompostavimas – vienas perspektyviausių dumblo tvarkymo būdų. Sluoksniuojant jį su žaliosiomis biologiškai skaidžiomis atliekomis, galima gauti ne tik kokybiškas trąšas, bet ir taip naudingai atsikratyti nuolat besikaupiančiu dumblu. Be to, taip bus sunaudojamos ir žaliosios atliekos – nugenėtos medžių šakos, lapai, nupjauta žolė. Pagal šį didžiąja dalimi Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą Lietuvoje numatoma įrengti dešimt tokių dumblo kompostavimo aikštelių.
„Labiausiai sunerimę Varinės kaimo gyventojai. Tačiau nemanau, kad įrenginiai apkartins jų gyvenimą. Nuo aikštelės iki artimiausios sodybos bus nemažas atstumas – kokie šeši šimtai metrų“, – įsitikinęs R. Arlinskas. Jis sako, kad vieną ar du kartus per dieną dumblą vežanti technika gatvės asfaltui pakenkti neturėtų. Rengiamasi pirkti ir specialią transporto priemonę dumblo gabenimui – traktorių bei tentu dengtą priekabą, kad nesklistų kvapas.
Kadangi Lietuvoje tokių įrenginių dar nėra, „Ukmergės vandenų“ ir savivaldybės specialistai antradienį išvyksta į Lenkiją, Slupsko miestą. Čia dumblui kompostuoti naudojamos panašios technologijos. „Kartu važiuoti pasikvietėme ir aplinkinių kaimų gyventojus. Vykti panoro keturi Varinės kaimo atstovai. Įsitikinsim patys ir žinosim. O svarbiausia – pauostysim“, – sako direktorius.