Gyvūnų prieglaudos operatorių rinks konkurse

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė nu­spren­dė skelb­ti kon­kur­są be­šei­mi­nin­kių gy­vū­nų gau­dy­mo ir prie­žiū­ros pa­slau­gai pirk­ti. Ti­ki­ma­si, kad vie­ša­ja­me kon­kur­se šią pa­slau­gą pa­vyks nu­si­pirk­ti kuo pi­giau.

2014-02-21-5 straipsnio nuotr

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.


 

Pa­va­sa­rį bai­gia­si su­tar­tis su UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkiu, ku­ris nuo 2012 me­tų bir­že­lio rū­pi­no­si, kad mies­to gat­vė­se ne­bū­tų val­ka­tau­jan­čių na­mi­nių gy­vū­nų. Įmo­nės dar­buo­to­jai gau­do ke­tur­ko­jus ir juos „ap­gy­ven­din­da­vo“ ne­to­li Krikš­tė­nų esan­čio­je prie­glau­do­je.

Nors su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė pra­tęs­ti ją dar vie­niems me­tams, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja nu­spren­dė skelb­ti nau­ją kon­kur­są.

Ver­tins vi­sa­pu­siš­kai

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Sta­sys Jac­kū­nas sa­ko, kad vie­šą­jį kon­kur­są skelb­ti nu­spręs­ta dėl to, kad ti­ki­ma­si su­lauk­ti dau­giau da­ly­vių ir iš­si­rink­ti tą pa­siū­ly­mą, ku­ris sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui bū­tų nau­din­giau­sias.

Jis ma­no, kad ver­ti­nant svar­bu ne tik pa­siū­ly­ta kai­na, bet ir kan­di­da­tų įgū­džiai. Kon­kur­sas tu­rė­tų įvyk­ti ko­vo pra­džio­je.

Per­nai šios pa­slau­gos at­li­ki­mui me­tams bu­vo skir­ta 50 tūkst. li­tų. Ta­čiau pri­rei­kė ge­ro­kai dau­giau.

Šių­me­ti­nio biu­dže­to pro­jek­to ei­lu­tė­je nu­ma­ty­ta 85 tūkst. li­tų.

S. Jac­kū­nas vi­lia­si, kad ra­jo­no vi­suo­me­ni­nėms or­ga­ni­za­ci­joms pa­vyks ras­ti rė­mė­jų, ge­ra­no­riš­kų uk­mer­giš­kių, ga­lin­čių pa­rem­ti kon­kre­čiais gy­vū­nų prie­žiū­rai rei­ka­lin­gais da­ly­kais – mais­tu, ki­to­mis prie­mo­nė­mis.

Pa­rei­gų – vi­sas są­ra­šas

Kon­kur­so są­ly­go­se iš­dės­ty­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai šios pa­slau­gos tei­kė­jui.

Kon­kur­se ga­lės da­ly­vau­ti ne tik įmo­nės, bet ir pri­va­tūs as­me­nys. Jie pri­va­lo tu­rė­ti ati­tin­ka­mą kva­li­fi­ka­ci­ją, au­to­mo­bi­lį, pa­tal­pas gy­vū­nams lai­ky­ti, ku­rios net ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti Uk­mer­gės ra­jo­ne.

Į per­ka­mų pa­slau­gų są­ra­šą įei­na šei­mi­nin­kų ne­tu­rin­čių, val­ka­tau­jan­čių gy­vū­nų gau­dy­mas ir trans­por­ta­vi­mas į prie­glau­dos ka­ran­ti­na­vi­mo pa­tal­pas.

Gy­vū­nų glo­bos na­mais rū­pin­tis įsi­pa­rei­go­ju­si įmo­nė ar pri­va­tus as­muo tu­ri re­a­guo­ti į gy­ven­to­jų ar spe­cia­lių tar­ny­bų pra­ne­ši­mus. Ga­vus pra­ne­ši­mą apie be prie­žiū­ros bė­gio­jan­tį šu­nį ar ka­ti­ną, jis tu­ri bū­ti su­gau­na­mas ir ve­ža­mas į gy­vū­nų prie­glau­dą. Jo­je pa­tal­pi­na­mas ka­ran­ti­na­vi­mo pa­tal­po­se.

Vi­sus į prie­glau­dą pa­te­ku­sius gy­vū­nus ap­žiū­rė­ti pri­va­lo ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas. Jei rei­kia – jiems su­teik­ti pir­mą­ją ve­te­ri­na­ri­nę pa­gal­bą, skir­ti to­li­mes­nį gy­dy­mą.

Vi­si gy­vū­nai tu­ri bū­ti re­gist­ruo­ja­mi am­bu­la­to­ri­nia­me žur­na­le, įra­šo­ma apie at­lik­tas prie­mo­nes. Po to pri­ima­mas spren­di­mas dėl to­li­mes­nio jų li­ki­mo.

Vie­šu­mas – są­jun­gi­nin­kas

Dar vie­nas ope­ra­to­riaus, tei­kian­čio pa­slau­gą, įsi­pa­rei­go­ji­mas – nuo­lat ma­žin­ti prie­glau­dos gy­ven­to­jų skai­čių, ieš­kant jiems nau­jų­jų šei­mi­nin­kų.

UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkio pa­skir­tas Be­glo­bių gy­vū­nų prie­glau­dos ad­mi­nist­ra­to­rius Au­ri­mas Pa­liu­lis pri­pa­žįs­ta, kad tai vie­na su­dė­tin­ges­nių už­duo­čių. Jis sa­ko, kad šio­je si­tu­a­ci­jo­je pats di­džiau­sias są­jun­gi­nin­kas – vie­šu­mas.

Vie­ti­nė­je spau­do­je, in­ter­ne­ti­niuo­se por­ta­luo­se nuo­lat spaus­di­na­mi skel­bi­mai su gy­vū­nė­lių nuo­trau­ko­mis, ap­ra­šy­mais. Ben­drau­ja­ma su ki­to­mis vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis ar prie­glau­do­mis, ku­rios tar­pi­nin­kau­ja ieš­kant šei­mi­nin­kų lai­ki­niems au­gin­ti­niams.

Su­tar­ty­je nu­ro­dy­ta, kad gy­vū­nų glo­ba be­si­rū­pi­nan­ti vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja apie nau­ją­jį prie­glau­dos gy­ven­to­ją in­for­muo­ja­ma per pa­rą, o vi­suo­me­nė – per pen­kias pa­ras.

Mig­dy­ti ne­sku­ba

Šiuo me­tu ne­to­li Krikš­tė­nų esan­čio­je prie­glau­do­je yra 15 šu­nų ir 6 ka­tės. Trys ap­tva­rai pa­ruoš­ti nau­jie­siems gy­ven­to­jams. Kas sa­vai­tę į lai­ki­nus na­mus at­ke­liau­ja iki 10 gy­vū­nė­lių.

Eu­ta­na­zi­ja tai­ko­ma ne­pa­gy­do­mai ser­gan­tiems, ken­čian­tiems skaus­mą, nu­se­nu­siems, ag­re­sy­viems gy­vū­nams bei tiems, ku­riems per 30 die­nų ne­pa­vyks­ta su­ras­ti nau­jų šei­mi­nin­kų ar­ba jų ne­pa­ima glo­bo­ti vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Eu­ta­na­zi­ją ga­li at­lik­ti tik ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas, tu­rin­tis ga­lio­jan­čią ve­te­ri­na­ri­jos prak­ti­kos li­cen­ci­ją.

A. Pa­liu­lis ti­ki­na, kad mig­dy­ti gy­vū­no ne­sku­ba­ma. Jei yra vie­tos, jis lai­ko­mas tol, kol jam su­ran­da­mas šei­mi­nin­kas. Per mė­ne­sį nau­juo­sius na­mus su­ran­da 10–15 ke­tur­ko­jų. Di­džiau­sias su­ju­di­mas bū­na pa­va­sa­rį – tuo­met iš prie­glau­dos jų iš­ke­liau­ja dau­giau­siai.

Lau­ki­nu­kes – į lais­vę

Di­des­nė pro­ble­ma nau­juo­sius na­mus su­ras­ti ka­tėms. Daž­nai jos bū­na lau­ki­nu­kės, žmo­nių drau­gi­jos ven­gia – koks šei­mi­nin­kas no­rės to­kio ne­jau­kaus na­miš­kio. Tai­gi be­lie­ka jas ste­ri­li­zuo­ti ir iš­leis­ti ne­to­li tos vie­tos, kur bu­vo su­gau­tos.

Taip pat į pa­rei­gų są­ra­šą įei­na ir gy­vū­nų gai­še­nų mies­to gat­vė­se su­rin­ki­mas, jų lai­ky­mas ir per­da­vi­mas uti­li­za­vi­mui.

Jų pa­si­tai­ko re­tai – pa­šne­ko­vas svars­to, kad ne­re­tai gy­ven­to­jai pa­tys už­ka­sa prie na­mų ra­dę au­to­mo­bi­lio par­trenk­tą ar nu­gai­šu­sį gy­vū­nė­lį.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *