Gyvūnų prieglaudoje – pirmieji beglobiai

Sa­vi­val­dy­bės įkur­tuo­se gy­vū­nų glo­bos na­muo­se jau ap­si­gy­ve­no pir­mie­ji gy­ven­to­jai. Ką tik įsteig­tos VšĮ Uk­mer­gės be­glo­bių gy­vū­nų na­mai dar­buo­to­jai ieš­ko gy­vū­nams nau­jų šei­mi­nin­kų. Dviem ke­tur­ko­jams nau­juo­sius na­mus jau pa­vy­ko ras­ti.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Au­to­rės nuotr. Šau­ka­vo­je prie ga­ra­žo ras­tos gau­sios šei­my­nė­lės, ma­tyt, nie­kas ne­šė­rė ir ne­gir­dė – ša­lia du­be­nė­lio ne­bu­vo.

Rū­pin­tis gy­vū­nų glo­bos na­mais pa­ves­ta sa­vi­val­dy­bės įmo­nei UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkis. Šios įmo­nės dar­buo­to­jų už­duo­tis – pa­gau­ti val­ka­tau­jan­čius gy­vū­nus ir nu­vež­ti į Krikš­tė­nuo­se esan­čias gy­vū­nų prie­glau­dos pa­tal­pas. Jos įreng­tos iš šu­nų vieš­bu­čio sa­vi­nin­kų iš­si­nuo­mo­jus pa­tal­pas.

At­vež­ti gy­vū­nus į glo­bos na­mus ga­li ir pa­tys šei­mi­nin­kai, ap­si­spren­dę, kad gy­vū­nas jiems ne­be­rei­ka­lin­gas.

Glo­bos na­mų gy­ven­to­jų prie­žiū­ra rū­pin­sis trys as­me­nys – ad­mi­nist­ra­to­rius ir du dar­bi­nin­kai.

Dar­bai jau pa­ju­dė­jo

UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkio Be­glo­bių gy­vū­nų tar­ny­bos ad­mi­nist­ra­to­rius Au­ri­mas Pa­liu­lis sa­ko, kad iš­si­nuo­mo­tos pa­tal­pos pui­kios – ati­tin­ka vi­sus eu­ro­pi­nius gy­vū­nų glo­bos na­mų stan­dar­tus.

Pa­stan­gų ir lė­šų te­ko įdė­ti įsi­ren­giant kai ku­rias pa­tal­pas bei įsi­gy­jant spe­cia­lias gy­vū­nų gau­dy­mui ir prie­žiū­rai skir­tas prie­mo­nes. Ka­tėms gau­dy­ti pri­tai­kė tvir­tą žve­jy­bai skir­tą sie­te­lį, šu­nų gau­dy­mo prie­mo­nes te­ko pa­si­da­ry­ti pa­tiems.

Rei­kė­jo ran­kas pri­dė­ti ir prie te­ri­to­ri­jos ap­tvar­ky­mo pa­gal sa­vo po­rei­kius – kai kur ply­te­les iš­klo­ti, ke­lią pa­da­ry­ti, te­ri­to­ri­ją ap­tver­ti.

Pri­tai­kė ve­žio­ti gy­vū­nams ir tu­ri­mą au­to­mo­bi­lį, pa­žy­mė­jo jį ski­ria­mai­siais žen­klais, ap­kli­ja­vo lo­go­ti­pais.

Pa­sak UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Si­gi­to Ože­lio, dar­bui te­ko pa­si­ruoš­ti sa­vo lė­šo­mis – apy­var­ti­nių lė­šų įmo­nei sa­vi­val­dy­bė ne­sky­rė. Kiek kon­kre­čiai iš­leis­ta tam pi­ni­gų, kol kas jis ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, nes vi­sos iš­lai­dos dar ne­su­su­muo­tos.

Li­ki­mo ne­le­pin­ti

Prieš po­rą sa­vai­čių pra­dė­tos vyk­dy­ti veik­los re­zul­ta­tai – pir­mie­ji glo­bos na­mų gy­ven­to­jai. Šiuo me­tu čia ap­gy­ven­din­ti 7 šu­nys ir 2 ka­tės. Vie­na ka­ly­tė at­ga­ben­ta su vi­sa šei­my­na – pen­kiais šu­niu­kais.

Ke­le­tas šu­nų – veis­li­niai: Kau­ka­zo avi­ga­nis, vilk­šu­nis, lai­ka. Ki­ti, anot pa­šne­ko­vo, – šei­mi­nin­kams iš­ti­ki­miau­si ir sar­gūs „Lie­tu­vos len­ciū­gi­niai“.

Ke­lias į prie­glau­dą vi­sų gy­vū­nė­lių skir­tin­gas, ta­čiau li­ki­mas jų vi­sų ne­le­pi­no – vie­ni šei­mi­nin­kų jau se­niai iš na­mų iš­pra­šy­ti, ki­ti nie­ka­da nė ne­tu­rė­ję na­mų.

7 me­tų vo­kie­čių avi­ga­nio veis­lės pa­te­lę at­ve­žė pats šei­mi­nin­kas – gy­ve­ni­mas pri­ver­tė žmo­gų lai­mės už­sie­ny­je ieš­ko­ti.

O vie­nas šu­ne­lis į glo­bos na­mus tie­siog… at­skri­do. Kaip ki­taip ga­li pa­gal­vo­ti, iš ry­to lau­ko ap­tva­re nau­ją gy­ven­to­ją ra­dęs?

A. Pa­liu­lis sa­ko, kad vi­si da­bar­ti­niai glo­bos na­mų gy­ven­to­jai tai­kūs ir pro­ble­mų pri­žiū­rė­to­jams dėl jų ne­ki­lo. Sun­kiau­sia pa­gau­ti ka­tes – be šei­mi­nin­kų gy­ve­nę šie, kad ir na­mi­niais lai­ko­mi gy­vū­nai, su­lau­kė­ja ir žmo­nių bai­do­si.

„Svar­biau­sia, sten­gia­mės kuo ma­žiau stre­so su­kel­ti gy­vū­nams juos gau­dy­da­mi. Kai jau pas mus pa­ten­ka, po tru­pu­tį ap­si­pran­ta su ap­lin­ka ir nu­rims­ta“, – sa­ko spe­cia­liuo­se ap­mo­ky­muo­se apie gy­vū­nų prie­žiū­rą da­ly­va­vęs ad­mi­nist­ra­to­rius.

Jis pats pri­si­pa­žįs­ta ne­at­si­tik­ti­nai pa­te­kęs į be­glo­bių gy­vū­nų tar­ny­bą – pats ke­le­tą šu­nų au­gi­nan­tis jau­nuo­lis gy­vū­nus pri­žiū­rė­ti mo­ka ir juos my­li.

Pas „ko­le­gas“ – tik po ka­ran­ti­no

Be­glo­bių gy­vū­nų prie­glau­do­je įreng­ta 16 ap­tva­rų šu­nims ir 3 ap­tva­rai, pri­tai­ky­ti ka­tėms. A. Pa­liu­lis sa­ko, kad vie­nu me­tu ga­li tilp­ti dau­giau gy­vū­nų nei yra ap­tva­rų, nes vie­na­me ga­li­ma ap­gy­ven­din­ti ne po vie­ną. Aiš­ku, jei dėl to­kios pri­vers­ti­nės kai­my­nys­tės tarp gy­ven­to­jų ne­kils riau­šės.

Įreng­ta ir spe­cia­li ka­ran­ti­na­vi­mui skir­ta erd­vė. Mat at­ve­žus gy­vū­ną, jis 14 die­nų lai­ko­mas at­ski­ro­je pa­tal­po­je ir tik po to per­ke­lia­mas pas li­ki­mo drau­gus.

Šu­nys ne tik su­gau­na­mi ir lai­ko­mi gar­duo­se, še­ria­mi. Kas­dien juos rei­kia pa­ve­džio­ti, gy­dy­ti su­sir­gu­sius, vak­ci­nuo­ti.

Ka­dan­gi ši veik­la Uk­mer­gė­je – nau­jo­vė, ad­mi­nist­ra­to­rius sa­ko dar ne­ži­nąs, kiek apy­tiks­liai lė­šų rei­kės skir­ti die­nos mais­to nor­mai. Tai, aiš­ku, pri­klau­sys nuo prie­glau­du­kų skai­čiaus bei dy­džio. Gy­vū­nai še­ria­mi du kar­tus per die­ną.

Gy­vū­nų svei­ka­tos būk­lę ver­ti­na, rei­ka­lin­gas ve­te­ri­na­ri­nes pro­ce­dū­ras at­lie­ka ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas. At­ly­gis jam mo­ka­mas už kiek­vie­ną kon­kre­čią pro­ce­dū­rą pa­gal nu­sta­ty­tus įkai­nius.

Ieš­ko­ma nau­jų na­mų

Uk­mer­gės vi­ce­me­ras Re­gi­man­tas Ba­ra­vy­kas įsi­ti­ki­nęs, jog šie sa­vi­val­dy­bės įkur­ti glo­bos na­mai gy­vū­nams taps tik lai­ki­na sto­te­le. Vie­šo­ji įstai­ga Uk­mer­gės be­glo­bių gy­vū­nų na­mai įsteig­ta spe­cia­liai tam, kad pa­dė­tų gy­vū­nė­liams su­si­ras­ti nau­jus šei­mi­nin­kus.

Dė­lio­ja­mi pas­ku­ti­niai do­ku­men­ta­ci­jos tvar­ky­mo štri­chai ir su­de­ri­nus su no­ta­ru jie bus pa­tei­kia­mi Re­gist­rų cen­trui.

In­for­ma­ci­ja apie glo­bos na­muo­se gy­ve­nan­čius gy­vū­nė­lius, jų nuo­trau­kos pub­li­kuo­ja­mos sa­vi­val­dy­bės ir Uk­mer­gės bu­tų ūkio in­ter­ne­ti­nė­se sve­tai­nė­se, spau­do­je.

Sa­va­no­rių pa­stan­go­mis dviem šu­niu­kams nau­juo­sius šei­mi­nin­kus jau pa­vy­ko ras­ti. Vie­nas iš­ke­lia­vo į Gė­lių ra­jo­ną, ki­tas ta­po Šau­ka­vos gy­ven­to­ju.

Lau­kia­ma uk­mer­giš­kių pa­ra­mos

Ši įstai­ga dirbs vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais. R. Ba­ra­vy­kas vi­lia­si, kad pa­vyks su­ras­ti ir rė­mė­jų, nes biu­dže­te nu­ma­ty­tų 50 tūks­tan­čių li­tų me­tams ne­pa­kaks.

„Ka­dan­gi pra­dė­jo­me veik­lą nuo me­tų vi­du­rio, tai šie­met ti­ki­mės su šia su­ma iš­si­vers­ti. Ta­čiau ki­tą­met rei­kė­tų 94 tūks­tan­čių li­tų“, – sa­ko vi­ce­me­ras.

Anot jo, no­rin­tie­ji pa­rem­ti šią veik­lą ga­li tai pa­da­ry­ti ir pi­ni­gais, ir gy­vū­nams skir­tu spe­cia­liu mais­tu.