Pakalnės gatvės gyventojų kiemuose po didesnio lietaus telkšo nuotekų klanai. Žmonės skundžiasi tvyrančia smarve, fekalijomis užliejamais daržais ir paupio pieva. Visuomenės sveikatos specialistai nenukenksmintas nuotekas vadina tiksinčia bomba – jose knibžda ligų sukėlėjų.
Gedimino Nemunaičio nuotr.Gaila, kad kvapų, tvyrančių prie V. Šanteriovos namo, nuotrauka perteikti neįmanoma…
Buitinėmis nuotekomis užlietas kiemas ir nosį riečiantis kvapas tapo Pakalnės gatvėje gyvenančios Violetos Šanteriovos ir jos kaimynų kasdienybe.
Nuotekomis atmieštas vanduo į paviršių iškyla po stipresnio lietaus. Moteris skundėsi, kad tokį vaizdą gyventojai mato jau ne vienerius metus.
„Taip buvo ir po šio lietaus – iš ryto tik pravėrus lauko duris iš kvapo supratau, kad kiemą apsėmė fekalijos“, – sako ji. Išėjusi į kiemą, vaizdą pamatė tokį, kaip ir tikėjosi.
Tamsios spalvos nuosėdos aplink netoliese ant keliuko esantį kanalizacijos šulinį išduoda nuotekų išsiveržimo į paviršių kelią.
Mat joms susigėrus ar žemesnėn vieton nubėgus, žemės paviršiuje išlieka jų pėdsakai – ant keliuko matosi net fekalijas primenantys gumulėliai.
V. Šanteriova įsitikinusi, kad nuotekos per kanalizacijos šulinių viršų bėga tonomis. Kiek jų susigeria į gruntą, kiek su paviršiniais vandenimis pasiekia netoliese tekančią upę, gyventoja gali tik spėlioti.
Taip, anot pašnekovės, vargsta ir kiti pirmoje nuo paupio juostoje gyvenantys Pakalnės gatvės kaimynai. Pavasarį, kuomet lyja gana dažnai, apie ankstyvuosius ridikėlius, rūgštynes ar svogūnų laiškus žmonės gali tik pasvajoti – nuotekomis apsemti jų daržai, vaiskrūmiai ir vaismedžiai.
Kokias medžiagas iš dirvos pasisavina pačių išsiaugintos daržo ir sodo gėrybės, jiems taip pat paslaptis. Kad buitinių nuotekų dumblas naudojamas komposto gamybai, gyventojai žino. Tačiau žino ir tai, jog kompostas gaminamas mėnesių mėnesius, pagal tam tikras technologijas.
V. Šanteriova sako, kad šios bėdos prasidėjo tuomet, kai beveik prieš septynerius metus buvo atlikta nuotekų tinklų renovacija. Dėl to ji įsitikinusi, kad buvo paliktas kažkoks brokas, kurio pasekmės nuosavų namų gyventojus nuolat įkalina fekalijų „rezervuarų“ bei jų kvapo apsuptyje.
Moteris teigia, jog pagalbos ne kartą kreiptasi į UAB „Ukmergės vandenys“ vadovus, savivaldybės specialistus, aplinkosaugininkus.
Ji sako, kad „Ukmergės vandenys“ įrengė specialius vožtuvus, kurie turėtų neleisti patekti nuotekoms iš pagrindinės nuotekų magistralės į gyventojų namų atšaką ir užlieti kiemų. Tačiau ji įtaria, kad jie mažai tegelbsti, nes nuotekos vis tiek tebesrūva.
Sprendimo būdai – šalies mastu
UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas sako šią gyventojų problemą žinantis.
Jis teigia, kad iš dalies bandyta ją spręsti pastatant atbulinius nuotekų vožtuvus atšakose, esančiose gyventojų namų valdose. Mat prieš kelerius metus buvo nustatyta, kad užliejimo priežastis – vožtuvo gedimas.
Tačiau ir pastačius vožtuvus problema nedingo – iš šulinių, esančių ant magistralinės linijos, nuotekos vis tiek išsiveržia.
Anot direktoriaus, deja, šis atvejis nėra toks, kad pakaktų šioje vietoje pakeisti vamzdyną ar atlikti kitokius darbus.
Problema susijusi su kur kas sudėtingesniais dalykais – pirmiausia, tai – ištisos paviršinio vandens surinkimo sistemos Ukmergės mieste nebuvimas. Daugelyje gatvių nėra įrengta paviršinio vandens surinkimo sistema. Lietaus vanduo, neturėdamas, kur nubėgti, patenka į buitinių nuotekų tinklus.
„Keisti būtent šią buitinių nuotekų kolektoriaus dalį į didesnio diametro tikrai netikslinga. Mat pagal specialistų, projektuotojų skaičiavimus, tokio diametro, koks yra dabar, buitinėms nuotekoms visiškai pakanka. Yra net su didele atsarga – įvertinta ir lietaus vandens infiltracija“, – aiškina pašnekovas.
Anot direktoriaus, nuotekų vamzdyno keitimas – netikslingos, daug lėšų reikalaujančios investicijos. Jis renovuotas prieš šešerius metus ir pritaikytas kelis kartus didesniam nuotekų kiekiui, negu šiuo metu patenka iš vartotojų.
Problema susidaro dėl to, kad miesto valymo įrenginiai negali priimti tokio didelio papildomo kiekio paviršinių nuotekų, kurios susidaro po liūčių.
R. Arlinskas svarsto, kad paaukštinus šulinius nuotekos nebėgtų per viršų. Tačiau jie yra važiuojamoje keliuko, vedančio į gyventojų namus, dalyje, paaukštinti jie trukdys automobiliams.
UAB „Ukmergės vandenys“ lietaus nuotekų tinklus eksploatuoja pagal panaudos sutartį su savivaldybe. Prognozės ateičiai nėra labai optimistinės. Mat jų plėtra mieste yra minimali – per metus lietaus nuotekų tinklai įrengiami tik vienoje ar dviejose gatvėse.
Jei gatvių rekonstrukcija atliekama iš ES lėšų, tai šie darbai nėra finansuojami. R. Arlinskas sako, kad kol nebus gautos ES struktūrinių fondų paramos lėšos, ši infrastruktūra vystysis labai lėtai, nes tai reikalauja didelių investicijų.
Kompostavimui – griežti reikalavimai
Dumblo tvarkymo problema Ukmergėje sprendžiama Sargelių kaime įrengus dumblo kompostavimo aikštelę.
Į ją dumblo sankaupos vežamos iš UAB „Ukmergės vandenys“ buitinių nuotekų valymo įrenginių.
Aikštelėje dumblas sumaišomas su šiaudais, smulkintomis šakomis, kelmais, žole, lapais. Ši struktūrinė medžiaga reikalinga tam, kad vyktų šiluminė reakcija.
Dumblo apdorojimo ir valymo įrenginių meistras Grigorijus Malčanovas pasakojo, kad sukrautose krūvose temperatūrai pakilus iki 70 laipsnių, vidutiniškai per 3 mėnesius dumblas ir struktūrinė medžiaga suyra ir susidaro kompostas. Tik pagal griežtas technologijas pagamintą kompostą galima saugiai naudoti augalų tręšimui.
Laikytis nustatytų technologijų yra svarbu dėl to, kad neapdorotas dumblas tampa agresyvus gamtai. Užsienyje komposto gamybai taikomos dar sudėtingesnės technologijos.
Laukia bauda
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjas Jonas Čivas Pakalnės gatvėje pamatytą reginį vertina kaip aplinkosauginį pažeidimą.
Anot jo, vizualiai matyti, kad teršiama aplinka – stipriai lyjant, buitinės nuotekos nebetelpa vamzdynuose ir patenka į gyventojų kiemus, srūva į pievą.
„Netoli upė, į kurią suteka dalis paviršinio vandens. Tas turinys, kuris bėga vamzdynais, jais turėtų ir bėgti, nepatekdamas į aplinką“, – sako J. Čivas. Pasak jo, „Ukmergės vandenys“ turėtų ieškoti kažkokio sprendimo – tai jų pareiga.
Neišvengs įmonė ir baudos. Jas gamtosaugininkai nustato remdamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.
Už aplinkos teršimą nuotekomis piliečiai baudžiami nuo 200 iki 2000 litų, pareigūnai – nuo 600 iki 4000 litų. Už tuos pačius pažeidimus antrą kartą baudos padidėja – piliečiams nuo 1000 iki 4000 litų, pareigūnams – nuo 2000 iki 10 000 litų.
Kokio dydžio bauda laukia UAB „Ukmergės vandenys“, bus sprendžiama kitą savaitę.
Knibžda ligų sukėlėjai
Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Vitalija Motiejūnienė sako, kad buitinių nuotekų negalima leisti tiesiogiai į upes, naudoti kaip trąšą daržuose, laukuose. Pirmiausia jos turi būti biologiškai nukenksmintos.
Šis procesas nuotekų valymo įrenginiuose vyksta natūraliai. Specialiuose dumblo baseinuose fermentacijos būdu išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios nukenksmina žmogaus sveikatai pavojingus mikroorganizmus.
Specialistė sako, kad nenukenksmintose buitinėse nuotekose aptinkama įvairių ligų sukėlėjų. Joms patekus į aplinką iškyla grėsmė užsikrėsti salmonelioze, vidurių šiltine, kitomis žarnyno infekcinėmis ligomis, virusiniu hepatitu A, tuberkulioze. Nuotekos – mėgstama terpė virusinio viduriavimo sukėlėjams, pavyzdžiui, Roto viruso.
Nors laikoma, kad dizenterijos atvejų Lietuvoje beveik nepasitaiko, tikimybė išlieka užsikrėsti per nuotekas.
V. Motiejūnienė pasakojo, kad prieš keletą dešimtmečių, kuomet į Šventąją būdavo išleidžiamos nuotekos tiesiog iš vamzdynų, vidurių šiltinė Ukmergėje nebuvo retenybė. Dažniausiai buvo sergama vasarą, kuomet pats maudymosi sezonas.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ
J. Čivas sako, kad įmonė sulauks baudos.
Į pasiūlymą ieškoti išeities, sprendžiant gamtosauginę problemą, R. Arlinskas skėsčioja rankomis.