Rajono prokurorai susidomėjo Kauno gatvės grindinio akmenimis. Saugotina kultūros paveldo vertybė „išgaravo“ po gatvės rekonstrukcijos. Į prokurorus kreipęsis rajono tarybos narys Andrius Kalesnikas turi įtarimų, kad ukmergiškių turtas puošia vienos kaimo turizmo sodybos kiemą.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Prieš trejus metus pradėjus Kauno gatvės rekonstrukciją po asfalto danga aptiktas akmeninis grindinys. Dabar jo likimu domisi prokuratūra.
Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Šimonis paaiškino, kad šiuo metu teisėsauga renka medžiagą, tačiau byla dėl grindinio dar nėra iškelta.
„Neskubame pradėti ikiteisminio tyrimo, nes dar neturime pakankamai motyvų kelti bylą. Žmonės, kurie turėtų būti apklausti, yra išvykę iš Lietuvos, taigi laukiame, kol jie sugrįš“, – aiškino prokuroras. Jis neslėpė, kad įvairių minčių kelia tai, kad seni įvykiai atgaivinti artėjant savivaldos rinkimams.
Prokuratūra Kauno gatvės grindiniu susidomėjo, kai su pareiškimu į šią instituciją kreipėsi rajono tarybos narys A. Kalesnikas. Taip pat yra gautas raštas iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Tašyti grindinio akmenys yra saugotina kultūros paveldo vertybė.
Su rinkimais nesieja
Konservatorius A. Kalesnikas atmetė prielaidą, kad šis kreipimasis – bandymas atkreipti rinkėjų dėmesį.
Šį klausimą rajono vadovams jis tikino užduodantis nuo pat Kauno gatvės rekonstrukcijos pradžios.Tačiau nuolat buvo tikinama, kad akmenys bus panaudoti tvarkant Vienuolyno gatvę. Rekonstrukcijos darbams prasidėjus šioje gatvėje, paaiškėjo, kad tašytų akmenų pritrūko.
Akmenų neskaičiavo?
Buvo kreiptasi į įvairiausias instancijas – savivaldybę, gatvės rekonstrukciją atlikusį rangovą, Kultūros vertybių apsaugos departamentą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.
„Iš visų gauti prieštaringi atsakymai“, – teigia A. Kalesnikas. Jis tikėjosi, jog į šį klausimą savivaldybė pateiks konkretų atsakymą: pasakys, kur akmenys yra, ar net nuveš parodyti. Tačiau savivaldybės administracija į paklausimą atsakė, kad tikslių duomenų apie rastų grindinio akmenų kiekį ir vertę neturi. Kadangi akmenis iškasus nebuvo vykdoma jų apyskaita, nors Kultūros paveldo departamentas juos įvertino kaip saugotinus, kilo įtarimas, kad jie panaudoti kažkieno pasipelnymo tikslais.
Labai panašūs
Neseniai A. Kalesniko kolega viename tinklapyje aptiko reklamuojamą kaimo turizmo sodybą Anykščių rajone.
Jos teritorijoje vinguriuoja takeliai iš tašytų akmenų, labai jau panašių į mistiškai dingusį ukmergiškių turtą. „Gal ir suklydo mano kolegos, bet paneigti, kad panašumų nėra, sunku“, – teigia pašnekovas, vildamasis, kad į iškilusius klausimus padės atsakyti prokuratūra.
Sukruto paveldo sargai
Į grindinio akmenų paiešką įsitraukė ir Kultūros paveldo departamento atstovai. Jie taip pat kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą.
Kultūros paveldo departamento atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Miškinytė sako, kad signalų apie galimą akmenų grobstymą jie gavę iš mūsų rajono savivaldybės tarybos narių. „Jie teigė turintys duomenų, kad akmenys išgrobstyti, netgi žinantys konkrečią kaimo turizmo sodybą, kurioje jie buvę panaudoti. Deja, jokių konkrečių duomenų, nuotraukų, kitokių įrodymų Kultūros paveldo departamentui Ukmergės politikai nepateikė“, – teigia ji.
Taip pat departamentas gavo LR Seimo narės Aurelijos Stancikienės raštą „Dėl kelio rekonstrukcijos Ukmergėje“, kuriame keliama ta pati galimo akmenų grobstymo problema.
Problemos nemato
Apie Kauno gatvės grindinio akmenų likimą pasiteiravome Ukmergės rajono Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Jurkevičiaus. Pašnekovas reagavo audringai: „Ką jūs čia prisiminėt? Kauno gatvė jau prieš trejus metus suremontuota buvo. Jokio grindinio nėra ir ten nebuvo – tik nedideli fragmentai.“
Apie grindinio vertę vedėjas sako nesiimąs spręsti, tačiau akmenų apskaita, jo teigimu, buvo vykdoma. Tuo tarpu savivaldybės administracijos atsakyme į konservatorių paklausimą aiškiai išdėstyta, kad grindinio akmenų apskaita vykdoma nebuvo. „Savivaldybės administracija apie rastų tašytų akmenų kiekį ir jų vertinimą konkrečių duomenų neturi“, – rašoma jame.
Anot K. Jurkevičiaus, visi tinkami akmenys panaudoti atraminėms sienelėms įrengti, o kiti išvežti su statybiniu laužu. „Dar ir dabar AB „Ukmergės keliai“ krūva guli“, – irzlaus tono neslėpė vedėjas.
Kilo abejonių
Prieš trejus metus, Kauno gatvės rekonstrukcijos metu atkasus akmeninį grindinį, daugeliui kilo abejonių, ar jis bus panaudotas šioje ar kitose gatvėse. Tuo labiau, kad formuojant vientisą miesto vaizdą tai būtų bendras architektūrinis motyvas su Žuvų gatve bei Kęstučio aikšte.
Ukmergiškiai nerimavo, kad kultūros paveldo vertybė gali būti tiesiog pasisavinta.Tačiau projekto, kurio generalinis rangovas AB “Ukmergės keliai”, vadovai ramino, kad ardoma senojo grindinio danga vežama į įmonės teritoriją ir sandėliuojama.
„Ukmergės senamiestis yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Tai yra urbanistinė visuma. Nepaisant to, jog joje esantys objektai nėra įrašyti į kultūros vertybių registrą, senieji grindiniai saugomi kaip vertingosios savybės“, – teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. Paveldosaugininkai nustatė, kad grindinys būdingas XIX amžiaus pabaigai – XX pradžiai.
Prašo pagalbos
Prokuratūros darbuotojai prašo gyventojų pagalbos. Ukmergiškiai, ką nors žinantys apie tai, kam buvo panaudoti grindinio akmenys, raginami pranešti prokurorui Š. Šimoniui telefonu 63981 arba Ukmergės rajono PK vyriausiajai tyrėjai Daivai Šatienei telefonu 60421.
