Ukmergės rajono savivaldybėje gyventojų drastiškai mažėja – per paskutinius metus fiksuojamas mažiausias gimusiųjų skaičius, o mirusiųjų rajono gyventojų pernai buvo 505 daugiau negu naujagimių.
Ukmergės rajono savivaldybės Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja civilinei metrikacijai Regina Jackūnienė informavo, kad pernai pas juos registruotas 261 vaikas.
Tai – mažiausi skaičiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Nors gimimų skaičius drastiškai mažėjo, mirčių skaičius išliko panašus.
Palyginimui pateikiami sudaryti gimimų ir mirčių įrašai:
1990 m. – 747 gim., 753 mirt.;
1991 m. – 767 gim., 757 mirt.;
1992 m. – 716 gim., 890 mirt.;
1993 m. – 592 gim., 799 mirt.;
1994 m. – 562 gim., 861 mirt.;
1995 m. – 555 gim., 870 mirt.;
1996 m. – 459 gim., 764 mirt.;
1997 m. – 489 gim., 753 mirt.;
1998 m. – 472 gim., 757 mirt.;
1999 m. – 461 gim., 776 mirt.;
2000 m. – 426 gim., 725 mirt.;
2001 m. – 411 gim., 735 mirt.;
2002 m. – 353 gim., 776 mirt.;
2003 m. – 374 gim., 739 mirt.;
2004 m. – 359 gim., 709 mirt.;
2005 m. – 374 gim., 775 mirt.;
2006 m. – 343 gim., 833 mirt.;
2007 m. – 381 gim., 893 mirt.;
2008 m. – 405 gim., 799 mirt.;
2009 m. – 417 gim., 724 mirt.;
2010 m. – 356 gim., 687 mirt.;
2011 m. – 370 gim., 691 mirt.;
2012 m. – 354 gim., 725 mirt.;
2013 m. – 382 gim., 749 mirt.;
2014 m. – 393 gim., 650 mirt.;
2015 m. – 401 gim., 721 mirt.;
2016 m. – 373 gim., 691 mirt.;
2017 m. – 352 gim., 618 mirt.;
2018 m. – 370 gim., 645 mirt.;
2019 m. – 318 gim., 612 mirt.;
2020 m. – 310 gim., 736 mirt.;
2021 m. – 261 gim., 766 mirt.
Dabartinė gimstamumo situacija prasta visoje Lietuvoje. Įvairių tyrimų duomenimis įvardijamos priežastys: pandeminiu laikotarpiu didesnė grėsmė nėščiosioms susirgti sunkia ligos forma; apskritai, sumažėjęs moterų skaičius; nestabili ekonominė situacija.
Paskaičiuota, kad net 15 proc. reprodukcinio amžiaus porų yra nevaisingos, o stresas, nerimas yra vieni iš nevaisingumo rizikos veiksnių.
Atsiranda ir dar viena priežastis – sąmoningas apsisprendimas likti bevaikiais, siekiant savirealizacijos kitose gyvenimo srityse.
Vedėjo pavaduotoja civilinei metrikacijai R. Jackūnienė primena, kad yra parengta rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus stabilizavimo programa, kurios tikslas, kad gyventojų skaičius ne tik nemažėtų, bet stabilizuotųsi ir augtų.
To pasiekti galima kuriant patrauklias gyvenimo sąlygas jaunimui, užtikrinant konkurencingas darbo vietas bei tenkinant jų socialinius poreikius.
„Grįžtamosios migracijos skatinimas – vienas strateginių tikslų Lietuvoje. Kaip rodo statistikos departamento duomenys, grįžtamoji migracija auga, tačiau grįžimų skaičiai dar ženkliai atsilieka nuo emigracijos mastų. Be to, grįžtama į didžiuosius miestus, nes ten – daugiau perspektyvų, mažesni miestai lietuvių emigrantų netraukia, o sugrįžusieji neretai vėl emigruoja. Todėl labai svarbu ieškoti sprendimo būdų, kaip pristabdyti darbingo amžiaus žmonių išvykimą ir skatinti jų atvykimą“, – sako R. Jackūnienė.
Pasak jos, praeitais metais kreipėsi užsienyje gyvenantys buvę mūsų rajono gyventojai dėl įrašų apskaitymo. Pernai įtraukti į apskaitą 79 užsienyje sudaryti įrašai.
Duomenys byloja, kad mūsų kraštiečių daugiausia gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Airijoje, Danijoje ir Nyderlanduose.
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad dalis emigrantų ateityje ruošiasi sugrįžti gyventi į Ukmergės savivaldybę.
„Paskutiniais metais gimstamumo sumažėjimas buvo ryškiausias, nors šis kritimas stebimas jau keletą dešimtmečių. Demografinių tyrimų ekspertai teigia, kad, pasibaigus pandemijai, gimstamumo rodikliai gali trumpam pagerėti, tačiau mažėjimo tendencija turėtų išlikti – daugiavaikių šeimų mažėja, daug yra nusiteikę neturėti vaikų ar jų mažiau turėti dėl ekonominių sąlygų, klimato pokyčių ar dar kitų priežasčių.
Pasak R. Jackūnienės, pablogėjusi demografinė situacija Lietuvoje motyvuoja mokslininkus tyrinėti šiuos procesus. Tyrėjai didžiausią dėmesį kreipia šeimos ir sveikatos politikai.
„Demografinės situacijos gal ir neišgelbės dvyniai, tačiau pernai rajone gimusios penkios poros dvynių niūrioje pandemijos kasdienybėje teikia optimistinių vilčių“, – sako skyriaus vedėja.
Nevaisingumo priežastys ir gydymas
