Šį savaitgalį daugelis gyvensime Vėlinių nuotaikomis – keliausime į kapines lankyti mirusių artimųjų, papuošime jų amžino poilsio vietas gėlėmis. Nors yra kapų, kurių niekas nelanko, tačiau ir ant jų prieš šventes pražysta gėlės ir sužiba žvakelės.
Kasmet prieš Mirusiųjų pagerbimo šventes prie Dukstynos kapinių vyksta prekyba gėlėmis ir žvakėmis. Tam numatytos dvidešimt šešios vietos. Šiemet jų išpirkta apie penkiolika.
Pasak Ukmergės miesto seniūnijos kapinių prižiūrėtojo Jono Motiejūno, panašus skaičius prekybininkų būdavo ir ankstesniais metais.
Nors augalų mados keičiasi, vieni populiariausių – daug priežiūros nereikalaujantys viržiai ir chrizantemos.
Smulkiažiedžių krūmelių šiemet galima įsigyti nuo 3 iki 5 eurų, o stambiažiedžiai kainuoja nuo 1,5 iki 8 eurų.
Viena seniausių tradicijų – kapus barstyti smėliu. Juo iš dalies pasirūpino seniūnija. Lankytojų patogumui šiemet atvežtos 6 priekabos smėlio: trys – į Dukstynos, dvi į Vaižganto, viena – į Pašilės kapines.
Bendrą kapinių priežiūrą vykdo seniūnija: tvarko klombas prie kolumbariumo bei įėjimo į kapines, rūpinasi, kad aplinkoje neliktų prikritusių spyglių ar lapų, būtų išvežami atliekų konteineriai. Prieššventinę savaitę jie ištuštinti du kartus, antradienį bei penktadienį, kad šventėms būtų tvarkingi. „Žmonių srautai dideli, visi ruošiasi“, – sakė kapinių prižiūrėtojas. Tad natūralu, kad ir atliekų šiomis dienomis susikaupė daugiau. Daugiausia tai – žvakių indeliai, dirbtinės gėlės ar nurauti vasariniai augalai.
Ekologijos mylėtojai skatina rūšiuoti kapinių šiukšles, žaliąsias atliekas atskirti nuo kitų, tačiau ne visi to paiso.
Kadangi Užimtumo tarnyba šį pusmetį žmonių atidirbti už išmokas neatsiunčia, kapinių prižiūrėtojui dabar padeda vienintelė darbininkė.
Vienišių kapai
J.Motiejūnas, kapinių prižiūrėtoju dirbantis septynioliktus metus, papasakojo, kad Dukstynos ir Pašilės kapinėse yra numatytos vietos laidoti vienišius. Dukstynos kapinėse tai yra 24-as kvartalas. Pasak prižiūrėtojo, kai kurie ukmergiškiai užsuka čia uždegti žvakučių.
Kaip atsiranda tokie kapai? „Dažniausiai, kai nėra artimųjų. Tačiau pasitaiko ir taip, kad artimieji dėl vienų ar kitų priežasčių atsisako laidoti“, – sako J. Motiejūnas. Tuomet mirusysis laidojamas savivaldybės lėšomis. Per metus pasitaiko 5–6 atvejai. Būna ir daugiau. Šiemet palaidoti du vienišiai. Dukstynos kapinėse vietos jiems jau nebelikę, tad dabar vieniši žmonės laidojami Pašilės kapinėse.
Laidoja UAB „Ritualija“ ir UAB „Ukmergės paslauga“. Kunigas paprastai nedalyvauja, tik seniūnijos atstovas ir įmonės, kuri laidoja, darbuotojai.
Vienišių kapus tvarko seniūnija. Šiemet, pasitinkant šventes, jie apsodinti našlaitėmis.
Dukstynos kapinėse yra 32 tokie kapai, tarp jų – keli kūdikiams. 10 kapų seniau paženklinti kukliais paminklais. Matyt, artimųjų. Vienas – nežinomam kūdikiui, kuris buvo surastas negyvas, – pastatytas dabar jau neveikiančios laidojimo įmonės. Kaip pasakojo J. Motiejūnas, per jo darbo metus nėra buvę, kad atsišauktų artimieji. Pašilėje yra 26 vienišių kapai, 5 – su paminklais.
Kauburėlius laikas greitai sulygintų su žeme, tad kapinių prižiūrėtojas, jeigu yra galimybė, pasirūpina vienišių kapus pažymėti antkapiais. Tam naudoja kitų paliktus senus antkapius. Mirusiojo vardą, pavardę gimimo ir mirties metus įrašo laidojanti įmonė lentelėje, kuri tvirtinama prie kryžiaus. Kapinių prižiūrėtojas sakė, jog būta svarstymų pagaminti plokštes, kurios išliktų ilgiau.
Senos tradicijos
Pagonybės laikais tikėta, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o jų atėjimo metas – vėlyvas ruduo. Tikėta gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu bei išėjusiųjų pagalba likusiems gyviems artimiesiems.
Spalio 28 d. minima Vėlių paminėklų diena. Tikėta, kad tąnakt vėlės sugrįžta namo. Tai – pirmoji iš vėlių svečiavimosi gyvųjų pasaulyje švenčių.
Lapkričio 1 d. minima Visų Šventųjų diena, kai pagerbiami žmonės, paskelbti šventaisiais. Tikima, kad jie padeda, jeigu už juos meldžiamasi.
Lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo dieną – Lietuvoje yra minimos Vėlinės, todėl abi šventės visuomenėje yra dažnai minimos kaip viena.
Vėlinių šventė siekia pagonybės laikus, kada tikėta, kad, mirštant žmogui, nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Ši šventė dar buvo vadinama Ilgėmis.
Degti žvakes – taip pat sena tradicija, nors XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose dar buvo išlikęs paprotys vėlėms ruošti vaišes. Ugnies įžiebimui ypatinga reikšmė priskirta manant, kad liepsna pritraukia vėles. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.
Nedarbo diena
Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena, o Vėlinės – minėtina švente.
Šiemet pirmą kartą ir Vėlinės yra nedarbo diena, todėl turėsime ilgąjį savaitgalį.
Vis tik nėra aišku, ar ir kitąmet Vėlinės išliks laisva diena. Seime atsirado įvairių siūlymų vieną nedarbo dieną kompensuoti kuria nors kita. Be to, nežinia, ką siūlys naujai išrinktas Seimas.
Visuotiniai atlaidai
Lietuvos vyskupų konferencija pranešė, kad šiais metais, atsižvelgiant į pandemijos padėtį, Vėlinių visuotinius atlaidus mirusiesiems galima gauti visą lapkričio mėnesį. Šie atlaidai bus suteikiami Vėlinių ar kitomis dienomis iki lapkričio mėnesio pabaigos aplankant kapines ir bent mintyse pasimeldžiant už mirusiuosius ar meldžiantis bažnyčioje.
Pagyvenę žmonės, ligoniai, esantieji izoliacijoje ir visi, kurie negali išeiti iš namų, visuotinius atlaidus mirusiesiems galės pelnyti melsdamiesi už mirusiuosius namuose.
