Prasidėjus visuotiniam bulviakasiui, gausiu derliumi šiemet džiaugiasi tik auginantieji bulves savo reikmėms. Tačiau geras derlius nė kiek nedžiugina stambių ūkininkų. Daug bulvių jiems reiškia užpildytą rinką ir mažas kainas. „Čia kaip su tais kačiukais – atsivedė katė, bet niekam jų nereikia“, – taip vaizdingai aiškina liūdną situaciją.
Ligita JUODVALKIENĖ
Prasidėjus visuotiniam bulviakasiui, gausiu derliumi šiemet džiaugiasi tik auginantieji bulves savo reikmėms. Tačiau geras derlius nė kiek nedžiugina stambių ūkininkų. Daug bulvių jiems reiškia užpildytą rinką ir mažas kainas. „Čia kaip su tais kačiukais – atsivedė katė, bet niekam jų nereikia“, – taip vaizdingai aiškina liūdną situaciją.
Ligita JUODVALKIENĖ
Už kilogramą bulvių šį rudenį jų augintojai prašo nuo 45 iki 60 centų – kainos palyginti su pernykštėmis krito apie dvidešimt procentų. Tačiau ūkininkai spėja, kad ir pigiai parduoti jas nebus lengva.
Savaitgalį bulvių laukuose virė darbas.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
„Sausra geriau negu lietus – bulvių mažiau užauga, bet kaina žmoniška laikosi“, – tikina ne vienerius metus šią žemės ūkio kultūrą auginantys mūsų rajono ūkininkai. Nusivylę žemdirbiai ir bulvių paklausa, ir kaina. Jie sako, kad javus bent jau galima parduoti stambiesiems supirkėjams. Su bulvėmis turi arba turguje visą rudenį ir žiemą stovėti, arba siūlyti kavinėms, mokyklų valgykloms. Neretai bulvių augintojai pasibeldžia ir į daugiabučiuose gyvenančių miestelėnų duris – gal nupirks maišelį kitą žiemos atsargoms. Bulvių nusipirkti galima nė neišėjus iš kambario – tereikia paskambinti pagal skelbimą laikraštyje. Bulves pardavėjai pristato į namus, net maišus suneša į rūsį ar sandėliuką.
Bulviakasį jau pradėjo mūsų rajono ūkininkas Ričardas Gurskas. Pernai sodinęs trisdešimt hektarų bulvių, šiemet pasėlius padidino iki penkiasdešimties. Ūkininkas pirmenybę teikia vidutinio ankstyvumo veislėms, taigi bulviakasį pradėjo, kai šiųmetės rinkos tendencijos daugmaž aiškios. „Kokios ten tendencijos – šiemet rinka perpildyta, niekas prie bulvių nepuola“, – nelinksmai kalba R. Gurskas. Anot jo, esame nedidelė valstybė ir priklausome nuo kaimyninių šalių rinkos. „Ir nieko čia nepadarysi. Situacija pas mus pagerėja, kai Lenkijoj sausra būna – bulvių kainos tuomet kiek pakyla ir Lietuvoje“, – sako ūkininkas.
Jis pasakoja, kad bulvių savikaina šiemet išaugo ir dėl sunaudotų chemikalų. „Labai puolė maras, bulves teko purkšti bent šešis kartus“, – R. Gurskas sako, jog vis tiek nepavyko visų pasėlių išsaugoti.
Bulviakasį ūkininkas Vaclovas Rakutis sako pradėsiąs nauju bulvių kombainu, kai tik jis atkeliaus iš Vokietijos. „Jau kiek pakasinėjam, bet tik tiek, kiek iš karto galime parduoti, – ūkininkas pasakoja bulviakasio pradžioje prekiaujantis turgavietėje. Vėliau ieško pirkėjų, perkančių didesnį kiekį iš karto. Pernai daug bulvių realizavo Estijoje – ten kaina buvo didesnė nei Lietuvoje. Anot jo, kainą mūsų šalyje labai muša smulkieji augintojai, sodinantys 20-30 arų bulvių. Neturintys saugyklų jie stengiasi parduoti – skubiai ir pigiai.
„Pilni prekybos centrai belgiškų bulvių. Kur tai matyta – savų neturim kur dėti, o perka iš Belgijos, kitų kraštų. Taip Lietuvos pinigai ir iškeliauja iš šalies. Ūkininkai užsivertę javais, o parduotuvių lentynose – kur nepažvelgsi, importiniai sausainiai“, – V. Rakutis sako, kad jam, kaip ūkininkui, tai nesuprantama prekybininkų logika.