Ukmergės vandens tiekėjai svarsto, kaip gyventojus priversti nuotekomis atsikratyti civilizuotai. Pasirodo, dalis privačių namų savininkų atsisako jungtis prie nutiestų vandentiekio trasų, o nuotekas leidžia tiesiog į duobes.
Pernai rudenį buvo baigtas penkerius metus vykdytas ES lėšomis finansuotas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ukmergės rajone“.
Nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai Kauno, Bugenėlių, Bugenių, Laukų, Lyduokių, Vasarnamių, Klaipėdos, Žalgirio, Artilerijos, A. Smetonos, Alytaus, Naujojoje, Draugystės, Vilkmergėlės, Kalkių, Kranto, Pivonijos, Piliakalnio, Vytauto, A. Baranausko, J. Biliūno, Kareivinių, Paupio, Miškų, Rusų, Kreivojoje ir kitose gatvėse.
Taip pat tinklai tiesti „Vaivorykštės“, „Šventosios“, „Draugystės“ sodų bendrijų kai kuriose gatvėse. Pasiekė jie ir Statikų, Jonuškų, Šaukavos, Šventupės kaimus, Vidiškių, Veprių, Žemaitkiemio ir Taujėnų miestelius. Iš viso nutiesta 26,97 km vandentiekio ir 48,44 km nuotekų tinklų. Atliktų darbų vertė – 6 mln. eurų.
Deja, iškilo, kaip teigiama, visoje Lietuvoje aktuali problema: nors naujų tinklų plėtra vykdyta atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus, prie jų jungtis neskubama. Paskaičiuota, kad neprisijungė per 50 proc. vartotojų, o tai „Ukmergės vandenims“ – dideli nuostoliai.
UAB „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Gilvydis pasakojo, kad gyventojai neretai aiškina, jog jungtis prie tinklų jiems per brangu. Kiti garbaus amžiaus žmonės sako, jog paslauga jiems paprasčiausiai nereikalinga – visą gyvenimą apsiėjo be patogumų.
Tiesa, nemažai vartotojų prie tiekiamo vandens vamzdynų yra prisijungę, vandenį gauna, o kratosi tik nuotekų vamzdžių.
Pagal esamą tvarką nuo gatvės iki namo vamzdynus prisijungti vartotojai turi savo lėšomis. Vieno metro vamzdyno prijungimas kainuoja apie 30 eurų. Taigi jei nuo namo iki gatvės – keliolika metrų, išlaidos siektų apie 400 eurų. Ir tai – neskaitant santechnikos darbų namo viduje.
Kaip gi tuomet atsikratyti nuotekų? Pasirodo vietose, kur gruntas pralaidus, pavyzdžiui, smėlingame Krekšlių rajone, žmonės renkasi paprasčiausią būdą – nuotekas leidžia į nesandarias vietinės kanalizacijos talpas ir šios tiesiog susigeria į žemę.
Pasak pavaduotojo, tuo nesunku įsitikinti: Ukmergėje yra vartotojų, kurie per metus suvartoja 100 kub. metrų vandens, o išsiurbia vos 3 kub. metrus nuotekų. O juk normalu, kad tiek, kiek vandens gaunama, tiek turėtų ir ištekėti nuotekų vamzdynais.
Gilvydis pasakojo, kad praėjusią savaitę buvo svarstyta ir nutarta, kad drauge su aplinkosaugininkais bus vykdomi reidai. Nustačius pažeidimus – įsitikinus, kad nuotekų talpos nesandarios, gyventojams grės baudos.
Gavus aplinkosaugininkų išvadas dėl nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, tokie gyventojai per metus privalės prisijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Tiesa, pasitaiko, kad ištaisyti pažeidimus ir nebeteršti gamtos privačių namų gyventojus priverčia ir kaimynai. Neapsikentę smarvės jie kartais kreipiasi į aplinkosaugininkus. Tokie skundai gauti iš kelių Vytauto gatvės gyventojų.
Pasak S. Gilvydžio, vandentiekio tinklų plėtra, panaudojant ES struktūrines lėšas, rajone bus ir toliau vykdoma. Tačiau tik kaimo teritorijose. Mieste artimiausiu metu bus atliekama tik tinklų renovacija.
