Ukmergėje nėra sąvartyno, kur gyventojai galėtų išmesti sveikatai pavojingo asbesto turinčias atliekas. Tačiau jos gali būti išvežtos savivaldybės rūpesčiu. Tiesa, turi susidaryti tam tikras jų kiekis, o laukti žmonėms nesinori.
Savivaldybė ėmėsi priemonių padėti rajono gyventojams tinkamai atsikratyti tokių atliekų. „Parengėm paslaugos pirkimo sąlygas, viską suderinom. Pirkimas turėtų įvykti per kelias savaites. Realu, kad spalio pabaigoje bus pasirašyta sutartis“, – sakė savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėja Vilija Grabauskienė.
Gyventojai jau kreipiasi į savivaldybę: „Jie yra registruojami.
Dar šiais metais asbesto gaminių turinčios atliekos bus iš jų surinktos ir transportuotos iki šalinimo įrenginių.“
Pasakojo, kad sulaukiama nemažai tokių pageidavimų: „Turim gyventojų, kurie kreipėsi dėl atliekų išgabenimo, sąrašą. Jį pildom nuo pernai. Atliekos iš visų jų bus išvežtos.“
Išvežti vieną toną atliekų atsieina 89,58 Eur + PVM, patiems gyventojams tai nieko nekainuoja.
Veža nuo pernai
Asbesto ir savo sudėtyje jo turinčių atliekų priėmimą UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras pradėjo nuo balandžio 3 d. Šios atliekos priimamos Elektrėnų savivaldybėje Vievio seniūnijoje esančiame Vilniaus regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne. Čia vežamos statybinės bei izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto atliekų.
„Jos vežamos jau nuo pernai. Žmonės išmeta įvairiais kiekiais – ir 20, ir 50 šiferio lakštų. Kadangi turi būti atitinkamas kiekis tokių atliekų, kad būtų galima jas išgabenti, kai kurie nelaukia – nori susitvarkyti savo aplinką ir viską išsiveža patys“, – pasakojo V. Grabauskienė.
Sakė, kad norintieji užsiregistruoti dėl išvežimo turėtų kreiptis į Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrių tel. 60353, 60351.
Finansavimo neskyrė
Ukmergiškiai pasakojo girdėję apie valstybės finansavimą savivaldybėms dėl asbesto atliekų surinkimo ir šalinimo. Mūsų savivaldybės jų sąraše nėra. Dėl kokių priežasčių, teiravosi skaitytojai, nutiko taip, kad Ukmergės rajono savivaldybei neskirtas Aplinkos ministerijos finansavimas?
„Pati savivaldybė vykdo savo priemones, todėl paraiška ir nebuvo teikta. Paslaugos pirkimą savivaldybė vykdo savo lėšomis“, – teigė pašnekovė.
Aplinkos ministerija šalies savivaldybėms pagal jų pateiktas paraiškas skyrė dotacijas asbesto turinčioms gaminių atliekoms surinkti apvažiavimo būdu, transportuoti ir saugiai šalinti. Pasak ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistės Giedrės Juozapavičiūtės, pinigai finansuoti asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimo ir šalinimo priemonę skirti iš Atliekų tvarkymo programos lėšų.
Ji informavo, kad 2017–2019 m. laikotarpiu Aplinkos projektų valdymo agentūra organizavo 4 atvirus kvietimus savivaldybių administracijoms gauti minėtas dotacijas. „Ukmergės rajono savivaldybės administracija paraiškų pagal šiuos kvietimus neteikė“, – sakė specialistė.
Paskutinio iš kvietimų, vykusio šiemet vasario–kovo mėn., biudžetas buvo 430 tūkst. eurų. Pagal gautas savivaldybių administracijų paraiškas prašoma finansuoti suma buvo mažesnė, tad paramą gavo visos kvietime dalyvavusios savivaldybės. Beveik 280 tūkst. eurų paskirstyta Birštono, Marijampolės, Alytaus miesto ir rajono, Jurbarko ir kitų rajonų – Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Plungės, Panevėžio, Skuodo, Šakių, Švenčionių, Utenos, Varėnos ir Vilniaus – savivaldybėms.
Pagal 2017–2018 m. skelbtus kvietimus savivaldybėms jau skirta beveik 965 tūkst. eurų, už kuriuos tvarkoma daugiau kaip 6,5 tūkst. tonų asbesto atliekų.
Lėšas panaudojo padangoms
Rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus patikslino, kad savivaldybė pasinaudoti priemone „Asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu, transportavimas ir saugus šalinimas“ buvo gavusi du kvietimus.
„Pirmu atveju reikėjo pasirinkti pateikti prašymą skirti dotaciją asbesto turinčioms gaminių atliekoms arba naudoti netinkamų padangų surinkimui ir saugiam sutvarkymui. Savivaldybė pasinaudojo finansavimu sutvarkyti padangas. 2017 m. balandį iš rajono buvo surinkta ir išvežta utilizuoti 11,06 t padangų“, – pasakojo jis.
„Antru atveju buvo gautas kvietimas pasinaudoti minėta atliekų tvarkymo programos priemone. Tačiau Ukmergės rajono savivaldybė jau vykdė tokių atliekų surinkimą ir transportavimą. Tai darė iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. 2017 m. buvo išvežta utilizuoti 23,12 t asbesto turinčių atliekų, 2018 m. – 41,22 t“, – sakė vedėjas.
***
* Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui. Jis susideda iš magnio silikatų, geležies, magnio, aliuminio, kalcio ir silicio oksidų.
* Dar 3 tūkst. metų prieš Kristų asbestas buvo naudojamas keramikoje, užtaisyti namų rąstų plyšius. Manoma, kad pirmasis asbesto karjeras buvo I a. vienoje Graikijos saloje. Ankstyvaisiais amžiais asbestas buvo naudojamas nedegiems drabužiams, kaip statybinė medžiaga. Romėnų restoranuose buvo naudojamos asbestinės staltiesės. Jos būdavo deginamos – taip pašalinamos maisto atliekos.
* Egiptiečiai naudojo šviestuvus su asbestu, persai importuodavo asbestą iš Indijos ir gamindavo audeklą, į kurį įvyniodavo mirusiuosius. Jie tikėjo, kad asbestas yra mažo gyvūno, kuris gyveno prie ugnies ir mirė prie vandens, plaukai.
* Viduramžiais asbestas naudotas kaip apsaugantis audeklas riterių šarvuose. XIX a. pab. naudotas tekstilėje, statybose, termoizoliacijos produktuose, stabdžių kaladėlėse.
* Dėl gerų techninių savybių bei nesudėtingos gavybos asbestas buvo plačiai naudojamas ir energetikoje, transporte, dažų, klijų gamyboje. Nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Daugiausia jo panaudota šiferinės stogų dangos, vamzdžių, stabdžių trinkelių gamybai, katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti.
* Asbestas pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai patenka į aplinkos orą. Kol asbesto turintys statiniai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau statinius griaunant, o asbestinius gaminius ardant, laužant aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi plaušeliai. Taip pat jie gali patekti į aplinką, vykstant asbesto produktų korozijai, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją, keičiant šiferinę stogų dangą.
* Plaušeliai lengvai įkvepiami ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Jie plaučiuose išsilaiko labai ilgai. Asbesto poveikis sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą. Šios ligos gali išsivystyti po 20–30 metų.
* Europos šalyse buvo uždrausta gaminti ir naudoti visų rūšių asbestą ir gaminius bei medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvoje asbestas buvo uždraustas nuo 2005 m. Šiandien valstybė skiria lėšų gyventojams, kad jie galėtų pašalinti asbestinio cemento šiferinę stogų dangą, pakeičiant ją nekenksminga sveikatai.
