Fizikų šventovėje – mokslo stebuklai

Švei­ca­ri­jo­je, Že­ne­vo­je, įsi­kū­ru­si Eu­ro­pos bran­duo­li­nių ty­ri­mų or­ga­ni­za­ci­ja trau­kia vi­so pa­sau­lio moks­li­nin­kus. Fi­zi­kų me­ka va­di­na­ma­me cen­tre pir­mą sy­kį vie­šė­jo gru­pė Lie­tu­vos pe­da­go­gų. Iš čia su­grį­žęs Se­na­mies­čio pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jas Gied­rius Vi­džiū­nas sa­ko, jog pa­ma­ty­ti šį cen­trą – kiek­vie­no fi­zi­ko sva­jo­nė.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr. Pa­ma­ty­ti 100 met­rų gy­ly­je po že­me esan­tį di­dį­jį da­le­lių grei­tin­tu­vą bu­vo vie­nas Gied­riaus Vi­džiū­no ke­lio­nės tiks­lų.

Dvy­li­ka Lie­tu­vos fi­zi­kų į sa­vai­tės lai­ko sta­žuo­tę Švei­ca­ri­jo­je, ap­lan­kant Eu­ro­pos bran­duo­li­nių ty­ri­mų or­ga­ni­za­ci­ją CERN, at­rin­ko Ug­dy­mo plė­to­tės cen­tras. Sta­žuo­tės tiks­las – su­teik­ti uni­ka­lią ga­li­my­bę mo­ky­to­jams ap­si­lan­ky­ti moks­li­nių ty­ri­mų or­ga­ni­za­ci­jo­je, ku­rio­je įpras­tos eks­kur­si­jos ne­ren­gia­mos. Ji va­di­na­ma di­džiau­sia pa­sau­ly­je ele­men­ta­rių­jų da­le­lių fi­zi­kos la­bo­ra­to­ri­ja.

Vie­na­me la­biau­siai ver­ti­na­mų moks­li­nių ty­ri­mų cen­trų dir­ba įvai­riau­sių tau­ty­bių moks­li­nin­kai. Švei­ca­ri­jos ir Pran­cū­zi­jos pa­sie­ny­je įsi­kū­ręs CERN‘as, veik­lą pra­dė­jęs 1954-ai­siais, šie­met šven­čia 60-ąjį ju­bi­lie­jų. Anot G. Vi­džiū­no, bū­tent su šia or­ga­ni­za­ci­ja sie­ja­mi svar­biau­si moks­li­niai iš­ra­di­mai.  

Tarp jų – ir mag­ne­ti­nis re­zo­nan­sas, che­mo­te­ra­pi­ja, pa­sau­li­nio ži­nia­tin­klio – WWW – sis­te­ma, ką pa­pras­tai va­di­na­me in­ter­ne­tu. „Šis ins­ti­tu­tas – kaip prad­muo: iš ten at­lie­ka­mų ty­ri­mų gau­na­mi at­sa­ky­mai į vi­sus che­mi­jos, bio­lo­gi­jos klau­si­mus, aiš­ki­na­ma­si apie me­di­ci­ną, mais­tą ir vi­sus ki­tus kas­die­nius da­ly­kus“, – pa­sa­ko­ja uk­mer­giš­kis.

Cen­trą, anot jo, įkū­rė su­si­vie­ni­ję dvy­li­kos ša­lių moks­li­nin­kai, iš­si­kė­lę šū­kį „Moks­las tai­kai“.

Mies­tas mies­te

Šian­dien ja­me dir­ba apie 3000 dar­buo­to­jų, o or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­so 21 vals­ty­bė: JAV, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, In­di­ja ir ki­tos. Tarp jos na­rių mū­sų ša­lies nė­ra, ta­čiau ten dir­ba ke­le­tas moks­li­nin­kų iš Lie­tu­vos.

Mo­ky­to­jas pa­sa­ko­jo, jog CERN‘as – tar­si at­ski­ras mies­tas mies­te, tu­rin­tis net sa­vo ban­ką. Ja­me įreng­ti vieš­bu­čiai, res­to­ra­nai, yra ir vai­kų dar­že­lis CERN‘e dir­ban­čių moks­li­nin­kų at­ža­loms. Ket­vir­ta­da­liui Uk­mer­gės sa­vo dy­džiu pri­lygs­tan­ti la­bo­ra­to­ri­jos te­ri­to­ri­ja yra ap­tver­ta ir sau­go­ma, o be spe­cia­laus lei­di­mo čia ne­įei­si.

Moks­lo ste­buk­lą pa­ma­tė iš ar­ti

Vie­na įspū­din­giau­sių pe­da­go­gams čia bu­vu­si pa­žin­tis su di­džiau­siu ir bran­giau­siu žmo­ni­jos su­kur­tu fi­zi­kos prie­tai­su – ga­lin­gu su­ba­to­mi­nių (ma­žes­nių už ato­mą) da­le­lių grei­tin­tu­vu. Šis moks­lo in­stru­men­tas dar va­di­na­mas di­džiuo­ju had­ro­nų prieš­prie­ši­nių srau­tų grei­tin­tu­vu. Pa­si­tel­kę jį, moks­li­nin­kai aiš­ki­na­si vi­sa­tos kil­mę ir ieš­ko ki­tų at­sa­ky­mų apie žmo­ni­ją do­mi­nan­čias pa­slap­tis.

Grei­tin­tu­vas pra­dė­jo veik­ti 2008 me­tais. G. Vi­džiū­nas pa­sa­ko­ja, jog šis ga­lin­gas prie­tai­sas su­mon­tuo­tas 100 met­rų gy­ly­je po že­me, kad bū­tų ap­sau­go­tas nuo kos­mi­nių spin­du­lių. Vamz­džio for­mos de­tek­to­rius, ku­ria­me skrie­ja dirb­ti­nai su­kur­ti pro­to­nai ir moks­li­nin­kai gau­na no­ri­mą re­zul­ta­tą, sve­ria 14 tūkst. to­nų. Jo il­gis – 27 ki­lo­met­rai, sker­smuo – 15 met­rų. Tem­pe­ra­tū­ra ja­me – mi­nus 270 laips­nių.

Eks­pe­ri­men­tai grei­tin­tu­ve ste­bi­mi kom­piu­te­ry­je. Pro­to­nai į de­tek­to­rių pa­ten­ka iš ga­myk­los, ku­rio­je su­ku­ria­mi. Ja­me šias da­le­les įgrei­ti­na di­džiu­liai mag­ne­tai, ku­riais te­ka 15 000 am­pe­rų sro­vė. Srau­tais le­kian­čios da­le­lės, anot fi­zi­ko, grei­ti­na­mos me­tai iš me­tų.

Per vie­ną se­kun­dę grei­tin­tu­ve įvyks­ta bi­li­jo­nas da­le­lių su­si­dū­ri­mų, ta­čiau tik vie­ne­tai tų su­si­dū­ri­mų moks­li­nin­kams pa­de­da pa­siek­ti tiks­lą. Da­le­lės įren­gi­nį per se­kun­dę ap­skrie­ja dau­giau nei 11 000 kar­tų.  

„Tai – pats gud­riau­sias kū­ri­nys, ko­kį tik žmo­gus yra su­kū­ręs“, – sa­ko pa­šne­ko­vas. De­tek­to­riaus mon­ta­vi­mas už­tru­ko 15 me­tų, tai da­rant, dir­bo dau­giau kaip 2000 fi­zi­kų. Anot jo, CERN‘o moks­li­nin­kai tu­ri am­bi­ci­jų sta­ty­ti ir 100 ki­lo­met­rų il­gio grei­tin­tu­vą.

Tuo me­tu pas­ta­ra­sis jiems pa­de­da at­skleis­ti ne vie­ną svar­bų at­ra­di­mą. Tarp jų – ir su­si­ju­sį­jį su vie­na di­džiau­sių fi­zi­kos mįs­lių – Hig­so bo­zo­nu, va­di­na­mu „die­viš­ką­ja da­le­le“. Jo­je sly­pi dar dau­giau at­sa­ky­mų apie mus su­pan­tį pa­sau­lį.

„Ypa­tin­ga moks­lo dva­sia“

Sta­žuo­tė­je Že­ne­vo­je pe­da­go­gų nuo ry­to li­gi va­ka­ro lauk­da­vo įvai­ri veik­la. Vy­ko pa­skai­tos, ku­rias skai­tė moks­li­nin­kai iš Aust­ra­li­jos ir ki­tų ša­lių, dirb­ta gru­pė­se su sta­žuo­tę taip pat at­lie­kan­čiais stu­den­tais, už­si­im­ta prak­ti­niais ty­ri­mais. G. Vi­džiū­nas da­ly­va­vo kon­fe­ren­ci­jo­je, vie­šė­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos nuo­la­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je prie Jung­ti­nių Tau­tų biu­ro ir ki­tų tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, su­si­ti­ko su am­ba­sa­do­riu­mi Ry­čiu Pau­laus­ku.

Taip pat ap­si­lan­kė pro­to­nų ga­myk­lo­je, ša­lia la­bo­ra­to­ri­jos esan­čia­me et­no­kos­mo­lo­gi­jos mu­zie­ju­je, tu­rė­jo ga­li­my­bę ap­žiū­rė­ti įvai­rius prie­tai­sus.

Sta­žuo­tės me­tu ap­si­sto­jęs CERN‘e, uk­mer­giš­kis iš­ban­dė ten gy­ve­nan­čių ir dir­ban­čių moks­li­nin­kų gy­ve­ni­mo są­ly­gas. „Kam­ba­riu­kai kuk­lūs, be jo­kių te­le­vi­zo­rių, tik – lo­va ir sta­las dar­bui. Vi­sur – di­de­lio su­si­kau­pi­mo at­mos­fe­ra. Ka­bi­ne­tuo­se – vien kom­piu­te­riai, vi­si dir­ba 24 va­lan­das per pa­rą. Ten – ypa­tin­ga moks­lo dva­sia“, – sa­ko fi­zi­kas.

Anot jo, ten net šiukš­lia­dė­žės iš­ma­nio­sios: kai pri­si­pil­do iki tam tik­ro ly­gio, iš­siun­čia­ma SMS ži­nu­tė, ir šiukš­lių iš­ve­žė­jai pri­sis­ta­to jo­mis pa­si­rū­pin­ti.

Iš ke­lių tūks­tan­čių moks­li­nin­kų, dir­ban­čių Eu­ro­pos bran­duo­li­nių ty­ri­mų or­ga­ni­za­ci­jo­je, – 22 pro­cen­tai mo­te­rų. Vos jai at­si­da­rius, čia jų bu­vo dvi­gu­bai ma­žiau.

Su­grį­žo į mo­kyk­lą

Vieš­na­gę fi­zi­kų me­ko­je, ku­rio­je gims­ta moks­li­niai ty­ri­mai, pa­grin­džia­mos įvai­riau­sios te­ori­jos, pe­da­go­gas va­di­na ne­pa­mirš­ta­ma. O pats, ku­rį lai­ką ra­ga­vęs kiek ki­to­kios duo­nos, vėl su­grį­žo į mo­kyk­lą. Fi­zi­ką dės­to Se­na­mies­čio pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je.

Pa­sa­ko­ja pus­tre­čių me­tų dir­bęs lei­dy­bos ir in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų įmo­nė­se Vil­niu­je, Kau­ne, teik­da­vęs kon­sul­ta­ci­jas, ves­da­vęs se­mi­na­rus, vir­tu­a­lias pa­mo­kas, pri­sta­ti­nė­da­vęs in­te­rak­ty­vius pro­jek­tus. Ta­čiau kas­die­ni­nės ke­lio­nės ge­ro­kai iš­var­gi­no.

Ži­nio­mis ir da­bar da­li­ja­si su ko­le­go­mis. Jam kon­sul­tuo­jant, Sie­si­kų gim­na­zi­jo­je bu­vo įreng­ta mo­der­ni kla­sė, ku­rio­je ug­dy­mas or­ga­ni­zuo­ja­mas nau­do­jan­tis in­te­rak­ty­via sis­te­ma „Pro­met­he­an“. Ją su­da­ro in­te­rak­ty­vi len­ta, plan­še­ti­nis kom­piu­te­ris, ak­ty­vaus at­sa­ko sis­te­ma, bal­sa­vi­mo pul­te­liai. To­kia kla­sė – vie­na iš ne­dau­ge­lio vi­so­je ša­ly­je.

Pir­ma­jai sa­vo dar­bo­vie­tei – „Ši­lo“ mo­kyk­lai – mo­ky­to­jas ati­da­vė aš­tuo­nio­li­ka me­tų, Už­upio – pen­kio­li­ka. 21 me­tų pe­da­go­go sta­žą tu­rin­tis fi­zi­kas šyp­so­si, jog moks­lų bei ži­nių jam ir pa­čiam vis ne­ga­na. Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te sie­kia švie­ti­mo va­dy­bos ir ly­de­rys­tės ma­gist­ro di­plo­mo, jis taip pat – nuo­to­li­nio mo­ky­mo dės­ty­to­jas uni­ver­si­te­te Veng­ri­jo­je.

Autorė: Vai­do­tė ŠANTARIENĖ