Lietuvos bankas 2024 m. pradžioje pristatė metinį patikrinimo planą. Nepatekusieji į tikrinamų įstaigų sąrašą lengviau atsiduso, o kiti jau įtemptai ruošiasi patikrinimams. Ko tikėtis gavus „laimingą bilietą“, atsako advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Julija Šlekonytė.
Lietuvos bankas kasmet kruopščiai planuoja patikrinimus, o tais metais tikrinamų įstaigų sąrašai skelbiami kiekvienų metų sausį. Šiemet į reguliatoriaus radarą papuolė 34 įvairios įstaigos: bankai, elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigos, draudimo bendrovės ir kt. Tačiau šiame sąraše atskleisti tik 12 tikrinamų bendrovių pavadinimai, kitos paaiškės metų eigoje.
Šiais metais pastebimos panašios priežiūrinės tendencijos kaip ir pernai. „Nors patikrinimų apimtis gali būti labai įvairi – nuo išsamios visos veiklos peržiūros iki tikslinių konkrečių sričių įvertinimų, pastaruoju metu dominavo tiksliniai inspektavimai – buvo akcentuojamas kovos su pinigų plovimu ir (arba) kovos su teroristų finansavimu atitiktis, vidaus kontrolė, taip pat su informacinėmis technologijomis ir kibernetiniu saugumu susijusių rizikų valdymas,“ – priminė J. Šlekonytė. Anot jos, to paties reikia tikėtis ir šiemet.
Praktika rodo, kad Lietuvos bankas po patikrinimo vis dažniau skiria sankcijas, taip pat didėja ir pačių sankcijų apimtys, neretai pasitaiko ir licencijos atšaukimo atvejų. „2023 m. pasižymėjo griežtėjančiu reguliatoriaus požiūriu, didėjančiomis baudomis, kas atspindi Lietuvos banko skelbiamą tikslą – didinti „fintech“ sektoriaus brandą, – teigia teisininkė. – Taigi naujienas, kad esate tikrinamų įstaigų sąraše, reikėtų priimti rimtai bei imti ruoštis iškart. Išankstinis pasirengimas padeda užtikrinti, kad patikrinimo procesas praeis sklandžiai ir pernelyg nesutrikdydamas kasdienės veiklos.“
Įprastai apie būsimą planinį inspektavimą Lietuvos bankas praneša iš anksto, bent 10 darbo dienų prieš. Tačiau tam tikrais atvejais Lietuvos bankas gali pradėti ir neplaninį inspektavimą (t. y. tokį, kuris nėra įtrauktas į metinį planą), kuriam netaikomi išankstinio informavimo terminai, arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, pradėti inspektavimą be išankstinio įspėjimo. „Tokiu atveju apie tai, kad esate inspektuojamas, deja, galite sužinoti jau ir po fakto,“ – perspėjo J. Šlekonytė.
Pasak teisininkės, Lietuvos banko patikrinimai gali būti atliekami tiek fiziškai apsilankius pačioje finansų įstaigoje, tiek nuotoliniu būdu peržiūrint dokumentus. „Pastaruoju metu dažnai taikoma šių dviejų metodų kombinacija, kai dalis patikrinimo vykdoma įstaigos patalpose, patikrinimo grupės nariams tiesiogiai vedant pokalbius su atsakingais darbuotojais, tikrinant veiklos procesus, o kita dalis vyksta prašant informacijos ir dokumentų apie tikrinamą sritį pateikimo nuotoliniu būdu.“
Patikrinimai yra pakankamai ilgas ir tęstinis procesas. Teisės aktuose nustatytas maksimalus patikrinimo terminas yra 90 dienų, jis gali būti pratęstas iki 180 dienų. Iš šio laikotarpio patikrinimas vietoje gali trukti iki 35 dienų su galimybe pratęsti iki 65 dienų.
Kartu su pranešimu apie patikrinimą Lietuvos bankas pateikia esminę informaciją apie patikrinimą – patikrinimo trukmę ir laikotarpį (įskaitant ir patikrinimo vietoje trukmę ir laikotarpį), tikrinamą sritį, patikrinimo grupės narius. Taip pat paprastai pateikia ir sąrašą dokumentų ir informacijos, kuri turi būti pateikta.
„Ši Lietuvos banko pateikiama informacija ir prašomi pateikti duomenys yra itin svarbūs, nes apibrėžia tikslią patikrinimo apimtį ir leidžia įstaigai jam pasiruošti bei sudaryti komandą, kuri atstovaus įstaigai patikrinime,“ – paaiškino J. Šlekonytė.
Patikrinimo grupės nariai patikrinimo metu turi labai plačias teises. „Tai apima galimybę patekti į patalpas, teisę gauti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, tikrinti dokumentus, daryti jų kopijas ar laikinai juos paimti. Tačiau kai kuriems veiksmams reikia teismo leidimo, pavyzdžiui, susipažinti su darbuotojų užrašais ar užantspauduoti patalpas,“ – priminė teisininkė.
Lietuvos bankas sankcijas taiko ne iš karto – po patikrinimo įstaigoms yra pateikiama patikrinimo ataskaita, kurioje išsamiai aprašomos išvados ir nustatyti pažeidimai. Įstaiga tuomet turi 10 darbo dienų atsakyti ir pateikti įrodymus. „Ši proceso dalis – atsiliepimo pateikimas – yra itin svarbi, nes įstaigos pateikti argumentai yra svarbūs Lietuvos bankui formuojant galutinį nustatytų pažeidimų sąrašą ir sprendžiant dėl jų sunkumo, kas vėliau, turi įtakos ir skiriamos sankcijos dydžiui,“ – akcentavo „Ellex Valiunas“ teisininkė.
Paskutinis patikrinimo etapas, yra Lietuvos banko svarstymas, kuriame sprendžiama dėl padarytų pažeidimų ir skiriamos sankcijos. Apie svarstymą įstaigos informuojamos ne vėliau nei prieš 10 darbo dienų ir turi galimybę dar kartą išreikšti savo poziciją dėl svarstomo klausimo – tiek raštu prieš, tiek žodžiu paties svarstymo metu.
Galimų taikyti sankcijų spektras itin platus – Lietuvos bankas gali arba visai netaikyti jokių sankcijų (jei patikrinimo metu nenustato pažeidimų arba jie mažareikšmiai), arba gali skirti baudas ar net atimti įstaigos veiklos licenciją.
Laukiant Lietuvos banko patikrinimo tinkamas pasiruošimas yra svarbiausia. Patikrinimo apimties supratimas ir klausimų esmę išmanančių specialistų surinkimas ir komandinis darbas yra esminiai pirmieji pasirengimo žingsniai. „Iš anksto surinkus dokumentus, kurie gali patekti į patikrinimo apimtį, galite sau palengvinti ateinantį procesą, kai dokumentų, jų užklausus, nereikės ieškoti paskubomis,“ – patarė teisininkė.
Taip pat labai svarbu išlikti ramiems ir santūriems viso patikrinimo proceso metu, laiku ir sistemingai teikti patikrinimo grupės narių prašomą informaciją ir dokumentus. „Patartina ir patiems fiksuoti teikiamos informacijos ir dokumentų srautą, kad vėliau nepasiklystumėte dokumentų ir informacijos galybėje,“ – priminė J. Šlekonytė.
Lukas Juozapaitis (ELTA)
