Daugiau kaip 500 kilometrų per laukinę Laplandiją su bendražygiais įveikęs ukmergiškis Vigimantas Girnys sako, kad didžiausią įspūdį jam paliko neaprėpiami laukinės gamtos plotai, kur savaitėmis gali nesutikti žmogaus.
Šį sekmadienį Ukmergės kultūros centre vyks šios kelionės filmo peržiūra ir susitikimas su ekspedicijos dalyviais.
Praleisti vasarą prie poliarinio rato renkasi ne kiekvienas. Tačiau ukmergiškio V. Girnio bendražygių komandai tai nėra netikėtas pasirinkimas.
Prieš penkerius metus ekspediciją Jakutijoje „Lapteviečių“ pėdomis įgyvendinę žygeiviai šiemet išsiruošė pėsčiomis ir pripučiamais laivais peržygiuoti visą Laplandiją, nuo Norvegijos jūros pakrantės iki Baltijos jūros.
Per 17 žygio dienų keliautojai įveikė 500 kilometrų. Nešti jiems teko sunkias, daugiau kaip 35 kg sveriančias kuprines, kuriose – pripučiami laivai, turistinė įranga ir maisto atsargos beveik dviem savaitėms.
„Žygiuoti pradėjome Norvegijos jūros pakrantėje ir žinojome, kad artimiausią kaimelį, kur galėsime papildyti maisto atsargas, pasieksime ne anksčiau kaip po 12 dienų. Tad ant kupros teko neštis nemažai maisto. Visa laimė, kad vakarais turėdavome laiko pagaudyti žuvies, kuri labai papildė ir paįvairino maisto racioną“, – pasakoja visą Skandinavijos pusiasalį kirtęs V. Girnys.
Unikalus maršrutas
Pasak ekspedicijos iniciatoriaus Gedimino Andriukaičio, mintis surengti tokią kelionę atsirado po nepavykusios ekspedicijos Sibire.
„Šis Laplandijos žygis atsirado nepavykus įgyvendinti didelio ankstesnio sumanymo – turėjome vykti tyrinėti Čerskio kalnagūbrį Kolymos upės baseine, Sibire. Norėjome ne tik įveikti sudėtingą maršrutą, bet ir papasakoti dokumentinę istoriją, susijusią su garsiu Lietuvos kraštotyrininku ir signataru Gediminu Ilgūnu ir jo vykdyta ekspedicija. Į ją buvo įsipynę ir KGB persekiojimo momentai, ir gulagų istorija. Deja, išvažiuoti sutrukdė pandemija, po to prasidėjo karas ir tapo aišku, kad niekada ten nenuvažiuosime. Komanda buvo suformuota ir kabėjo tarsi neužbaigtas darbas“, – sako ekspedicijos iniciatorius.
Ne vienus metus Laplandiją tyrinėjantis žygeivis nusprendė patikrinti, ar yra buvę bandymų pėsčiomis ir vandens keliais kirsti visą Skandinavijos pusiasalį.
„Radau tik du atvejus, kada tokie žygiai buvo sėkmingi. Abiem kartais žygiai vyko arčiau Suomijos sienos, kur upės ramesnės. Tad mes sudėliojome techniškai sudėtingesnį maršrutą, kur teko įveikti pietinės Laplandijos upių atkarpas, kuriose gausu sudėtingų slenksčių. Tai – naujas ir unikalus itin ilgos distancijos maršrutas“, – sako G. Andriukaitis.
Gyvos elnių augintojų tradicijos
Per 17 žygio dienų laukinėje gamtoje keliautojai sutiko vos keletą žmonių, o įdomiausi susitikimai buvo su elnių augintojais.
„Prieš kelionę nemažai skaitėme apie samius – elnių augintojus, kurie iki šių dienų užsiima elnių auginimu šiaurės Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Buvo labai įdomu su jais pabendrauti, pamatyti kaip jie dirba su tūkstantinėmis elnių bandomis. Žygiavome per patį darbymetį, kai elniai sugenami į aptvarus tundroje ir žymimi jų jaunikliai. Mums nusišypsojo sėkmė stebėti šį įspūdingą ritualą“, – pasakoja G. Andriukaitis.
Elnių augintojai keliautojus iš Lietuvos pasitiko draugiškai ir svetingais, leido pasikrauti elektros įrenginius, pavaišino elniena.
Susitikimas su šios ekspedicijos dalyviais Ukmergės kultūros centre vyks lapkričio 10 d. 17 val. Renginio metu bus parodytas dokumentinis filmas „Sapmi – nuo jūros iki jūros“. Renginys nemokamas.
UŽ inf.
