Mažos, didelės, jaunos ir jau ne vieną dešimtį veikiančios įmonės naudojasi finansavimo paslauga – faktoringu. Tai itin efektyvus ir greitas finansavimo būdas, leidžiantis paspartinti plėtrą ir verslo augimą.
Įprastai faktoringas vyksta tarp trijų šalių – kliento, pirkėjo ir faktoringo bendrovės. Pirkėjas perka prekę ar paslaugą iš kliento, kuris perduoda sąskaitą už gautinas pajamas finansuotojui. Tuomet faktoringo bendrovė apmoka sąskaitą ir po atidėjimo laikotarpio išsireikalauja mokėtiną sumą iš pirkėjo.
Tačiau čia sutinkami du skirtingi faktoringo tipai – su regreso teise ir be regreso teisės. Kuo jie skiriasi ir kokia jų nauda?
Faktoringas su regresu
Faktoringas su regresu reiškia, kad pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, klientas atsako už padarytą žalą faktoringo bendrovei. Taigi, verslas neša riziką ir turi gerai apsvarstyti ar pirkėjas yra patikimas ir ar sugebės laiku sumokėti už prekes ar paslaugas. Šiuo atveju verslas patiria nemažus nuostolius, nes ne tik praranda prekes ar paslaugas, bet turi grąžinti gautą finansavimą plius padengti susikaupusius delspinigius.
Faktoringas be regreso
Faktoringas be regreso teisės ir yra finansavimas be rizikos verslui, kuris naudojasi šia paslauga. Sudarius finansavimo sutartį be regreso teisės, neretai klientas moka didesnes sumas už suteiktas paslaugas, tačiau pirkėjo nemokumo atveju, jam nereikia padengti finansuotojo patirtų nuostolių.
Verslas mokėdamas didesnius įkainius už paslaugas, atsikrato galimos rizikos ir gali būti ramus dėl kliento nemokumo. Tai itin naudinga mažam ar dar neseniai pradėjusiam veikti verslui, kuris priešingu atveju turėtų padengti nuostolius ir galbūt netektų turimo turto ar bankrutuotų.
Žinoma, faktoringo bendrovės nenori patirti nuostolių, todėl, kad to išvengtų dažniausiai į sutartį įtraukia punktą, kuris įpareigoja klientą apdrausti pirkėjus. Taip nemokumo atveju nuostolius atlygina draudimas.
