Paaugintais ungurių jaunikliais neseniai buvo įžuvinti Ukmergės rajono ežerai.
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyrius pranešė, kad gegužės 8-ąją ungurių jaunikliais buvo įžuvinti du ežerai: 9 tūkst. paleisti Siesikų ežere, dar 2 tūkst. – nedideliame Enčio ežere. Įžuvinimą vykdė Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o jį stebėjo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.
Aplinkosaugininkai informavo, kad, pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą planą, iki 2029-ųjų kasmet į Siesikų ežerą numatyta įveisti po 9 tūkst. paaugintų ungurių jauniklių, o į Enčio ežerą – po 2 tūkst.
Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėja Brigita Barisevičienė sakė, kad Žuvininkystės tarnyba gausina šalies vandens telkinius ungurių bei kitų nykstančių ir vertingų žuvų jaunikliais, kad būtų užtikrinamas išteklių atkūrimas. Įžuvinimo planai yra rengiami atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas.
Tarnyba šiemet įsigijo ir kovo mėnesį sulaukė 415 kg mažyčių, vadinamos stiklinės stadijos europinių ungurių. Tiekėjas žuvis pristatė specialiose talpyklose tiesiai iš Prancūzijos.
„Į Lietuvą atkeliavę stiklinės stadijos unguriai kurį laiką karantinuojami Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Laukystoje iki tinkamų oro sąlygų jiems išleisti į valstybinius vandens telkinius. Tai trunka apie keletą mėnesių. Uždarose recirkuliacinėse sistemose nuo stiklinio ungurio stadijos, kai jo svoris tėra 0,3 gramo, unguriukai paauga iki 3–4 gramų jauniklių stadijos“, – pasakojo B. Barisevičienė.
Pasirodo, dirbtinis europinių ungurių veisimas niekur pasaulyje nėra vykdomas – jie neršia tik natūraliai. „Unguriai neršia Sargaso jūroje, Atlanto vandenyne. Golfo srovė lervutes atneša iki Europos krantų, kur jos virsta vadinamaisiais stikliniais unguriais. Čia žuvys sugaunamos ir gabenamos į kitas šalis, kurios turi pasitvirtinusios ungurių išteklių valdymo planus ir taip siekia atkurti šių žuvų išteklius ne tik savo šalyje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – dalijosi skyriaus vedėja.
Jos duomenimis, 2011–2023 m. vykdant ES lėšomis finansuojamus projektus, Lietuvoje buvo įveista daugiau nei 13,5 mln. europinių ungurių. Jie įleisti į 203-is vandens telkinius, esančius 33-ijuose Lietuvos rajonuose.
Gėluose vandenyse unguriai, priklausomai nuo lyties, subręsta per 6–20 metų. Tada keliauja neršti, o po neršto žūva. Iš Siesikų ežero šie unguriai keliaus per Armoną, Šventąją, Nerį, Nemuną. Taip pasieks Baltiją ir Atlantą.
Europinių ungurių išteklių valdymo plano Lietuvoje įgyvendinimas finansuojamas iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
***
Europiniai upiniai unguriai yra intensyviai migruojanti žuvų rūšis, apsigyvenanti viso Europos žemyno upėse ir pakrantėse, kur yra atviras išėjimas į jūras. Ungurių lervos išplinta žemyno pakrančių zonose ir gėlo vandens sistemose ir, kol maitinasi, auga, čia gali išbūti iki 50-ies metų, o tapę sidabriniais unguriais ruošiasi sugrįžti į Sargaso jūrą.
Tai – katadrominės žuvys, todėl didžiąją savo brandaus gyvenimo dalį praleidžia gėlavandenėse upėse, upeliuose, iki kol per Atlanto vandenyną įveikę 5 000–7 000 km sugrįžta į Sargaso jūrą neršti ir dėti ikrų.
***
Unguriai gyvuoja daugiau nei 70 milijonų metų. Jie išgyveno dinozaurų erą, kelis ledynmečius ir kitus didelius klimato pokyčius, tačiau šiandien tai – nykstanti žuvis.
Grėsmę jiems kelia ne tik legali, bet ir nelegali žvejyba. Ypač daug problemų kelia jų žvejyba Švedijoje ir Danijoje.
Kasmet Europoje sugaunama 15–17 tonų „stiklinių“ unguriukų, kurie auginami žuvininkystės ūkiuose ir galiausiai parduodami. Kasmet į Aziją nelegaliai importuojama dešimtys tonų „stiklinių“ unguriukų.
Šios populiacijos nykimas yra nesulyginamas su jokių kitų žuvų situacija. Šios rūšies jaunų žuvų, kurios po pirmųjų metų Atlanto vandenyne pasiekia Baltijos jūros vandenis, skaičius sumažėjo 97 proc.
Mokslininkai ir visuomeninės organizacijos ragina visiškai uždrausti tikslinę šios rūšies žvejybą bei sumažinti kitas šiai rūšiai keliamas grėsmes, pavyzdžiui, hidroelektrinių sukeliamą žalą.
***
Baltijos jūros regionas yra ypač svarbus, nes dauguma europinių upinių ungurių patelių čia išauga į stambius individus. Tai yra labai svarbu sėkmingam jų nerštui. Iki šiol žmonės negali auginti europinių upinių ungurių, nes nėra atskleista jų neršto paslaptis. Visi žuvininkystės tvenkiniuose auginami europiniai upiniai unguriai iš tikrųjų yra sugaunami jauni ir taip auginami nelaisvėje, kurioje neneršia.
***
Ungurių kūnas ilgas, panašus į gyvačių. Ant nugaros turi vieną ilgą peleką. Lytiškai subrendus, europiniams upiniams unguriams išsiplečia akys, jie praranda gebėjimą maitintis.
===
Patelės paprastai būna gerokai didesnės už patinus. Didžiausias paskelbtas europinio ungurio patino ilgis buvo 122 cm, patelės – 133 cm. Didžiausia užregistruota patelės masė – 6 599 g. Įprastai patinėlių kūnas – 35 cm, patelių – 50 cm.
***
Europinis ungurys turi penkis gyvenimo etapus ir kiekviename iš jų jo išvaizda labai pasikeičia.
Ši rūšis – slapukė ir aktyvi naktį, o dieną mieliau mėgsta tūnoti įsiraususi po dumblu ar po akmenimis. Priklausomai nuo jų gyvenimo tarpsnio, sutemus europiniai upiniai unguriai išplaukia iš slėptuvių ieškoti maisto. Jų mitybą sudaro jūros, upių žiočių ir gėlo vandens gyvūnija, tačiau pagrindinis maistas – bestuburiai ir žuvys. Taip pat minta negyvomis žuvimis. Maži unguriukai minta vabzdžių lervomis, moliuskais, kirmėlėmis ir vėžiagyviais.
***
Europiniai upiniai unguriai yra nepaprastai judrūs – puikūs plaukikai, tačiau jie turi ir įspūdingų laipiojimo gabumų, todėl gali įveikti kliūtis, pavyzdžiui, keliaudami prieš srovę įveikia vandens užtvankas.
***
Jų gyvenimo trukmė priklauso nuo brendimo laiko, nes subrendę ir išneršę unguriai miršta.
Jų vidutinė gyvenimo trukmė – 10–20 metų. Didžiausias nurodytas akvariume laikomo egzemplioriaus amžius buvo 85-eri metai.
***
Europinių upinių ungurių kraujas yra nuodingas, tačiau verdant nuodai sunaikinami. Įrodyta, kad nelaisvėje laikomas sidabrinis ungurys be jokio maisto gali išgyventi iki ketverių metų.