Europos Sąjungos institucijos – iš arti

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų dar­bas dau­ge­liui lie­tu­vių – ga­na nuo­bo­di ir ne­įdo­mi te­ma. Grei­čiau­siai to­dėl ES par­la­men­to rin­ki­mai mū­sų ša­ly­je vyks­ta be­ne van­giau­siai iš vi­sų ben­dri­jos vals­ty­bių. Sie­kiant, kad kuo dau­giau žmo­nių iš ar­ti su­si­pa­žin­tų su ES ins­ti­tu­ci­jų dar­bu ir su­vok­tų jų svar­bą, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja bei pa­tys par­la­men­ta­rai kas­met ren­gia pa­žin­ti­nes ke­lio­nes į Briu­se­lį. Ne­se­niai to­kia ke­lio­nė bu­vo or­ga­ni­zuo­ta re­gio­ni­nės ži­niask­lai­dos at­sto­vams ir žur­na­lis­ti­kos stu­den­tams.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Re­gio­ni­nės ži­niask­lai­dos at­sto­vai tu­rė­jo pro­gos pa­ben­drau­ti su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­riu A. Še­me­ta.

Pir­mas žmo­gus, Briu­se­ly­je pri­sta­tęs Eu­ro­pos Są­jun­gos is­to­ri­ją, ins­ti­tu­ci­jų veik­lą ir struk­tū­rą, bu­vo kraš­tie­tė, da­bar­ti­nę An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­ją bai­gu­si Žyd­ra Ba­ku­ty­tė.

Šiuo me­tu ji dir­ba Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Ge­ne­ra­li­nia­me ver­ti­mų raš­tu di­rek­to­ra­te Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos sky­riu­je. Ei­na mėn­raš­čio, skir­to ver­tė­jams, re­dak­to­rės pa­rei­gas. Uk­mer­giš­kė pa­sa­ko­jo, kad ver­tė­jų po­rei­kis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je – di­džiu­lis.

Di­de­lę dar­bo pa­tir­tį tu­rin­ti žur­na­lis­tė de­ta­liai iš­dės­tė Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų veik­lą, pa­pa­sa­ko­jo ben­dri­jos kū­ri­mo­si is­to­ri­ją, api­brė­žė ker­ti­nius jos sie­kius.

2004 me­tais ES Ko­mi­si­jo­je pra­dė­ju­si  dirb­ti kraš­tie­tė pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu jos ko­le­gos yra ke­li šim­tai lie­tu­vių. Sie­kiant su­si­ras­ti aukš­čiau­sio ly­gio spe­cia­lis­tus, su­kur­ta ES per­so­na­lo at­ran­kos tar­ny­ba.

Apie pa­grin­di­nius ES sie­kius iki 2020-ųjų me­tų pa­pa­sa­ko­jo ki­ta Briu­se­ly­je dir­ban­ti lie­tu­vė – Aud­ro­nė Bal­ky­tė.

Per dvi die­nas įvy­ko ir dau­giau su­si­ti­ki­mų su įvai­riais ES ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais, ku­rie pa­pa­sa­ko­jo apie re­gio­nų po­li­ti­ką, ES lė­šų skirs­ty­mą ir jų įsi­sa­vi­ni­mą. Įdo­miai pri­sta­ty­ta že­mės ūkio po­li­ti­ka ir ak­tu­a­liau­sios šios sri­ties pro­ble­mos bei jų spren­di­mo bū­dai.

Su­si­ti­ki­mas su eu­ro­par­la­men­ta­ru…

ES ins­ti­tu­ci­jos Briu­se­ly­je tu­ri per 60 pa­sta­tų. Lie­tu­vių su­si­ti­ki­mai ir pa­skai­tos vy­ko svar­biau­siuo­se iš jų.

Eu­ro­pos Par­la­men­to rū­muo­se įsi­min­ti­niau­sias su­si­ti­ki­mas – su mū­sų ša­lies eu­ro­par­la­men­ta­ru, Li­be­ra­lų ir de­mok­ra­tų al­jan­so už Eu­ro­pą frak­ci­jos biu­ro na­riu Le­o­ni­du Dons­kiu.

Vys­ty­mo­si ko­mi­te­to Žmo­gaus tei­sių pa­ko­mi­te­čio na­rys pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo veik­lą, san­ty­kius su ki­tų par­ti­jų na­riais bei san­ty­kius su ko­le­go­mis iš Lie­tu­vos. Eu­ro­pos par­la­men­te tarp 754 na­rių – 12 lie­tu­vių po­li­ti­kų. Pri­klau­so­mai nuo sa­vo pa­žiū­rų jie dir­ba skir­tin­go­se frak­ci­jo­se. Di­džiau­sias par­la­men­te – kon­ser­va­to­rių blo­kas, ta­čiau skir­tin­gai nei mū­sų Sei­me val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja Eu­ro­pos Par­la­men­te ne­for­muo­ja­ma. L. Dons­kis pa­sa­ko­jo dau­giau­siai dir­ban­tis žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų klau­si­mais ne tik ES vals­ty­bė­se, bet ir už jos ri­bų.

… ir am­ba­sa­do­riu­mi

Dar vie­nas iš­skir­ti­nis vi­zi­tas bu­vo su­reng­tas Lie­tu­vos nuo­la­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Tu­rė­jo­me pro­gos pa­ben­drau­ti su am­ba­sa­do­riu­mi Rai­mun­du Ka­rob­liu ir mi­nist­ru pa­ta­rė­ju Vy­kin­tu Pu­ga­čiaus­ku.

Am­ba­sa­do­rius su­tei­kė daug ži­nių apie tai, kaip ren­gia­ma­si mū­sų ša­liai ypač svar­biam mo­men­tui – Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai.

Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES 2013 me­tų ant­rą­jį pus­me­tį. Pir­mi­nin­ka­vi­mas – kiek­vie­nos ben­dri­jos na­rės pa­rei­ga. Ir ma­žes­nės, ir di­des­nės ša­lys tu­ri pa­ro­dy­ti, kad jų vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir di­plo­ma­tai su­ge­ba vi­są di­de­lį Eu­ro­pos Są­jun­gos me­cha­niz­mą pa­lai­ky­ti be­si­su­kan­tį.

Tai di­de­lė at­sa­ko­my­bė, sun­kus dar­bas, o kar­tu ir ga­li­my­bė pri­sta­ty­ti sa­vo ša­lį. Am­ba­sa­do­rius pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­va ypač at­sa­kin­gai ren­gia­si po me­tų lau­kian­tiems iš­šū­kiams.

Mū­sų ša­lis pu­sę me­tų, nuo 2013 me­tų lie­pos 1 d. iki gruo­džio 31 d., bus at­sa­kin­ga už tai, kad 27 vals­ty­bės na­rės su­tar­tų dėl ben­drų spren­di­mų. Šiuos spren­di­mus siū­lys Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, o sa­vo žo­dį pa­ke­liui tars ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas – su abiem šio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir su dau­ge­liu ki­tų part­ne­rių Lie­tu­vai, kaip pir­mi­nin­kei, teks glau­džiai ben­dra­dar­biau­ti.

Dir­ba su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu

Pas­ku­ti­nis su­si­ti­ki­mas Briu­se­ly­je bu­vo su­reng­tas su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­riu Al­gir­du Še­me­ta. Ja­me da­ly­va­vo ir Ka­bi­ne­to na­rė, at­sa­kin­ga už kon­tak­tus su Lie­tu­vos ži­niask­lai­da, Ka­ro­li­na Štel­mo­kai­tė.

Už mo­kes­čius, mui­tų są­jun­gą, au­di­tą ir ko­vą su suk­čia­vi­mu at­sa­kin­gas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rys A. Še­me­ta pa­brė­žė, kad Ko­mi­si­ja dir­ba itin at­sa­kin­gu ir sun­kiu lai­ko­tar­piu, kuo­met ten­ka nag­ri­nė­ti eko­no­mi­nės kri­zės spren­di­mo klau­si­mus. „Per pas­ta­ruo­sius dvejus su pu­se me­tų bu­vo pri­im­ta spren­di­mų, ku­rių anks­čiau nie­kas nė ne­įsi­vaiz­da­vo“, – ak­cen­ta­vo A. Še­me­ta. Jis pa­si­džiau­gė, kad Lie­tu­va lai­ko­ma pa­vyz­džiu ki­toms ša­lims, kaip rei­kia spręs­ti su kri­ze su­si­ju­sias pro­ble­mas.

Šį vi­zi­tą re­gio­ni­nės ži­niask­lai­dos at­sto­vams ir žur­na­lis­ti­ką stu­di­juo­jan­tiems stu­den­tams or­ga­ni­za­vo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bė Lie­tu­vo­je ir Ko­mu­ni­ka­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ra­tas.

Fak­tai, ku­riuos įdo­mu ži­no­ti

ES plo­tas – dau­giau kaip 4 mln. kv. km, jo­je gy­ve­na 495 mln. žmo­nių. ES yra tre­čia pa­sau­ly­je pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių po Ki­ni­jos ir In­di­jos. Pa­gal plo­tą di­džiau­sia ES ša­lis yra Pran­cū­zi­ja, o ma­žiau­sia – Mal­ta.

***

45 proc. ES biu­dže­to lė­šų skir­ta ES eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mui di­din­ti ir skur­des­nių ša­lių (re­gio­nų) vys­ty­mui­si ska­tin­ti. 31 proc. lė­šų ati­ten­ka ES ūki­nin­kams sub­si­di­jo­mis. Ki­taip nei anks­čiau, kai pa­gal­ba bu­vo ski­ria­ma sie­kiant iš­veng­ti per­tek­li­nės pro­duk­ci­jos, da­bar rū­pi­na­ma­si pa­ti­ki­mu sau­gaus mais­to tie­ki­mu pri­ei­na­mo­mis kai­no­mis, pa­kan­ka­mo­mis ūki­nin­kų pa­ja­mo­mis ir ap­lin­kos ap­sau­ga. 11 proc. biu­dže­to skir­ta kai­mo plėt­rai.

***

Me­ti­nis Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­tas yra be­veik 142 mlrd. eu­rų (2011 m. duo­me­nys). Nors su­ma ne­abe­jo­ti­nai di­de­lė, ji su­da­ro tik 1 proc. ES ša­lių kas­met su­ku­ria­mos eko­no­mi­nės ge­ro­vės.

***

Eu­ro žen­klą (€) iš­rin­ko Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Fi­na­li­nia­me rin­ki­mų eta­pe bu­vo pa­teik­ti du žen­klų va­rian­tai. Iš­rink­tą žen­klą su­kū­rė bel­gų di­zai­ne­ris Alain Bil­liet. Šis žen­klas kil­di­na­mas iš grai­kų abė­cė­lės rai­dės Ep­si­lon. Dvi žen­klą ker­tan­čios guls­čios li­ni­jos sim­bo­li­zuo­ja Eu­ro­pos ir eu­ro sta­bi­lu­mą.

***

Dėl po­li­ti­nių ir is­to­ri­nių prie­žas­čių Vo­kie­ti­ja įsto­jo į ES du kar­tus: Va­ka­rų Vo­kie­ti­ja yra vie­na ES įkū­rė­jų ir pri­klau­sė jos pirm­ta­kei Eu­ro­pos an­glių ir plie­no ben­dri­jai nuo 1951 m., o Ry­tų Vo­kie­ti­ja pri­si­jun­gė tik 1990 m., po Vo­kie­ti­jos su­si­vie­ni­ji­mo.

***

ES ins­ti­tu­ci­jo­se dir­ba per 32 tūkst. dar­buo­to­jų.

***

Vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių kal­bos pri­pa­žįs­ta­mos ofi­cia­lio­mis są­jun­gos kal­bo­mis. Šiuo me­tu ES pri­klau­so 27 ša­lys, ta­čiau ofi­cia­lių kal­bų yra tik 23. Prie­žas­tis pa­pras­ta – kai ku­rių ša­lių gy­ven­to­jai kal­ba ta pa­čia kal­ba: vo­kiš­kai šne­ka ir aust­rai; pran­cū­ziš­kai – ne tik Pran­cū­zi­jos, bet ir Bel­gi­jos, Liuk­sem­bur­go gy­ven­to­jai; grai­kų kal­ba var­to­ja­ma ir Kip­re; an­glų kal­ba var­to­ja­ma tiek Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, tiek Ai­ri­jo­je.

***

1973 m. sau­sio 1 d. į ES įsto­jus Ai­ri­jai, Da­ni­jai ir Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei, ES su­da­rė de­vy­nios vals­ty­bės na­rės. 1979 m. ES pi­lie­čiai pir­mą kar­tą tie­sio­giai rin­ko Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rius.

***

Eu­ro­pos Są­jun­ga nuo­lat au­ga ir ple­čia­si, ypač pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį. Ta­čiau kar­tą ji yra ir su­ma­žė­ju­si – 1986 m. at­si­sky­rė au­to­no­mi­ją tu­rin­ti Da­ni­jos da­lis Gren­lan­di­ja.

***

Pir­ma­sis ir ant­ra­sis pa­gal dy­dį uos­tai Eu­ro­po­je yra ne­to­li vie­nas ki­to: Ro­ter­da­mas Ny­der­lan­duo­se ir Ant­ver­pe­nas Bel­gi­jo­je.

***

ES pa­grin­das yra ben­dro­ji rin­ka, ku­ri iš es­mės baig­ta kur­ti 1992 me­tais. Eu­ro­pos vals­ty­bių rin­kų su­jun­gi­mas į ben­drą­ją rin­ką reiš­kia, kad žmo­nės, pre­kės, pa­slau­gos ir ka­pi­ta­las ga­li pa­siek­ti bet ku­rią Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­tą ne­var­žo­mi vals­ty­bių sie­nų ir ki­to­se ša­ly­se tai­ko­mų tai­syk­lių. Dėl ben­dro­sios rin­kos su­stip­rė­jo kon­ku­ren­ci­ja, pa­ska­ti­nu­si siū­ly­ti ge­res­nės ko­ky­bės pre­kes ir pa­slau­gas ma­žes­nė­mis kai­no­mis. Ypač kri­to ke­lio­nių oro trans­por­to ir ko­mu­ni­ka­ci­jų kai­nos.

***

Eu­ro­pos Są­jun­ga – di­de­lis ir su­dė­tin­gas or­ga­niz­mas. Vie­nas jos tiks­lų – ska­tin­ti at­vi­rą eko­no­mi­nę ir ver­slo ap­lin­ką, pa­lan­kią nau­joms idė­joms. Dėl to 2007 me­tais ES pa­nai­ki­no apie 300 tei­sės ak­tų – tai pa­leng­vi­no dau­ge­lio įmo­nių dar­bą ir pa­dė­jo joms ir ES su­tau­py­ti apie 500 mln. eu­rų.

***

ES pla­nuo­se nu­ma­ty­ta iki 2020 me­tų 20 proc. su­ma­žin­ti iš­me­ta­mų šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų, 20 proc. ener­gi­jos iš­gau­ti iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių ir var­to­ti 20 proc. ma­žiau ener­gi­jos.

***

2009 m. gruo­džio 1 d. įsi­ga­lio­jo Li­sa­bo­nos su­tar­tis. Šia tarp­tau­ti­ne su­tar­ti­mi sie­kia­ma at­nau­jin­ti ES vei­ki­mo me­cha­niz­mą, ku­ris bu­vo reg­la­men­tuo­tas 15 ES ša­lių su­kur­to­mis tai­syk­lė­mis ir ta­po ne­veiks­min­gas Eu­ro­pos Są­jun­gai iš­si­plė­tus iki 27 ša­lių na­rių.